Pinigų medis – ne vienintelis šio kambarinio augalo pavadinimas. Oficialioje terminologijoje jis figūruoja kaip tikrasis storalapis, lotyniškas jo pavadinimas – crassula ovata, kartais jis pavadinamas ir laimės medžiu, na o liaudyje – kažkodėl senberniu.
Tikslingai retinant tikrojo storalapio šakas, augalui pavyksta suteikti kuo įvairiausią išvaizdą. Dažniausiai žmonės stengiasi, kad augalas primintų tikrą miniatiūrinį medį, turintį kamieną ir vainiką.
Tikrieji storalapiai priskiriami sukulentams – sausų vietų augalams, prisitaikiusiems kaupti savo audiniuose vandenį. Visgi daugeliui storalapiai asocijuojasi ne su kaktusais, o su monetomis, kurias labai primena apvalūs, mėsingi augalo lapai. Kai kurie žmonės tiki prietaru, kad, sodinant pinigų medį, į vazoną reikia įmesti keletą monetų: tada, esą, namų šeimininkų materialinė padėtis ims gerėti su kiekvienu pasirodančiu augalo lapeliu. Kartais norėdami prakusti prietaringi žmonės apriša suformuoto pinigų medžio kamieną raudonos spalvos juostele arba raudonais siūlais. Pasitaiko, kad net kupiūromis šakas apraišioja.
Nepaisant menamo augalo šventumo, į klausimą apie genėjimą specialistai atsako teigiamai. Taigi, tikrojo storalapio šakas kartkartėmis reikia praretinti. Nuo to jis nenuskurs ir mistinių galių veikiausiai nepraras (bent nesama įrodymų, kad gali būti priešingai). Viena iš aplinkybių, į kurią būtina atsižvelgti, – tai laikas, kada imtis šio darbo. Svarbios ir tam tikros karpymo taisyklės, todėl jų privalu paisyti.
Koks tikrojo storalapio genėjimo tikslas
Beveik visus kambarinius augalus kartkartėmis reikia apgenėti, apkarpyti. Tikrasis storalapis – jokia išimtis. Prieš imantis šio darbo, būtina žinoti, kad:
• jaunas, intensyviai augantis storalapis retinamas siekiant suformuoti vainiką;
• suaugusį augalą kartkartėmis būtina atjauninti, ypač esant išstypusių, neproporcingai ilgų ūglių;
• kasmet būtina atlikti vadinamąjį sanitarinį genėjimą: tada šalinami sudžiūvę lapai ir šakos.
Genėjimo tenka imtis ir tada, kai augalą ima atakuoti kokia nors liga. Jos pažeistas storalapio šakas būtina pašalinti. Jei viską atliksite tinkamai, augalas gana sparčiai atsigaus ir suvešės.
Optimalus genėjimo metas
Kambarinius augalus rekomenduojama genėti tik pasibaigus ramybės arba žydėjimo laikotarpiui. Tikrasis storalapis „miega“ nuo rugsėjo iki vasario, todėl optimalus jo genėjimo metas – pavasario pradžia (kovo mėnuo). Išpjaustinėti ūglius, aišku, galima ir kitais pavasario mėnesiais, taip pat vasaros pradžioje. Būtinasis genėjimas, t. y. toks, kurio tenka imtis, jei augalą užpuola liga, atliekamas neatsižvelgiant į metų laiką.
Negalima vienu ypu atlikti kelių augalą traumuojančių procedūrų, pavyzdžiui, persodinti ir nugenėti. Tarp šių darbų būtina padaryti ne trumpesnę kaip 30 dienų pertrauką.
Genėjimo taisyklės
Nesvarbu, kokiais sumetimais tektų genėti pinigų medį, privalu laikytis tam tikrų taisyklių. Jei jų paisysite, augalo vainiką pavyks suformuoti taip, kaip esate numetę, be to, sumažės jo pažeidimo tikimybė.
1. Pasirinkite tinkamą įrankį. Tikriausiai akivaizdu, kad manikiūrinėmis žirklutėmis storalapio šakų nukirpti nepavyks. Tuo tikslu reikia naudoti įrankį aštriais ašmenimis, kad storą ūglį pavyktų nugnybti vienu judesiu. Labiausiai tiks sekatorius.
2. Dezinfekuokite sekatoriaus ašmenis. Dezinfekavimas – ne ką mažiau svarbus proceso etapas nei pats karpymas. Genėjimo įrankį reikia nuvalyti medicininiu spiritu.
3. Tinkamai nukirpkite. Kirpti šaką reikia kampu ir aukščiau ūglio, tačiau ilgo stiebelio palikti nereikia. Jis neturi būti ilgesnis nei 3–7 milimetrų.
4. Atsižvelkite į ūglio augimo kryptį. Iš anksto numatykite, kuria kryptimi formuosite vainiką. Atsižvelgiant į ūglio vietą, toliau jis gali augti vertikaliai arba horizontaliai.
5. Nepersistenkite. Labai svarbu neįsismaginti ir nenukarpyti reikalingų ūglių, todėl periodiškai įvertinkite rezultatą. Patarlė „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“ čia tinka kuo puikiausiai.
6. Nedelsdami pasirūpinkite pjūvių vietomis. Atsiradusias žaizdas galima apiberti medžio anglių milteliais, maltu cinamonu arba užtepti briliantine žaluma.
7. Leiskite augalui adaptuotis. Pirmą savaitę po apkarpymo storalapiui būtinos komforto sąlygos. Jį reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, didelio karščio, sauso oro. Pirmas 2–3 savaites augalo nereikia laistyti, o tręšti negalima tol, kol jis nepradeda augti.
Kaip formuoti storalapio vainiką
Nekarpomas storalapis šakojasi menkai, išstybsta ir išplonėja. Kadangi stiebai nespėja sumedėti ir sutvirtėti, sveriamos sunkių lapų šakos nulinksta ar net nulūžta. Kad taip nenutiktų, dar jauną augalą, t. y. tada, kai jis būna išleidęs 3–4 lapų poras, reikia pradėti genėti. Tarp viršutinių lapų poros išaugusius lapelius reikia nugnybti pirštais arba pincetu. Toje vietoje gali atsirasti dvi naujų lapų poros. Tai reiškia, kad storalapis pradeda šakotis. Taip gnaibant lapelius pavyks suformuoti norimos išvaizdos vainiką. Ant šakų rekomenduojama palikti ne daugiau kaip keturias lapų poras. Geriausia, jei šaka nebus ilgesnė kaip 10–15 centimetrų.
Suaugusio pinigų medžio vainikas taip pat formuojamas iškarpant ūglius, tik tokiu atveju stiebelius reikia palikti.
Kad storalapio stiebas greičiau sutvirtėtų ir sumedėtų, augalą reikia sodinti į negilų vazoną, kurio dydis proporcingas vainikui.
Karpymas ir genėjimas augalui visada sukelia stresą, tačiau tik taip įmanoma suformuoti vainiką – savaime šito neįvyks. Karpomas storalapis ilgainiui įgauna dekoratyvią išvaizdą. Kartais genėti tenka dėl kokios nors augalą užpuolusios ligos. Kad ir kokios būtų genėjimo priežastys, nepamirškite, kad šį darbą reikia atlikti anksti pavasarį ir laikantis konkrečių taisyklių. Tada augalui kylanti rizika bus minimali.