Teigiama, kad tokie namai yra labiau apsaugoti nuo gaisro, įsilaužimų, viesulų, krušos ar sprogimo (netgi atominio). Požeminiai namai nereikalauja tiek daug išorinės priežiūros, kadangi nereikia dažyti sienų, valyti lietaus vamzdžių ir panašiai. Be to, jie labai gerai pritampa prie bet kokio gamtovaizdžio, todėl juos galima statyti beveik bet kur, o ant stogo įkurti nedidelį sodą.
Tvirtinama, kad tokie namai leidžia pajusti visišką privatumą, o kai kuriuos žmones tiesiog vilioja galimybė šį bei tą auginti ant savo namo stogo.
„Monolitiniai kupolai savaime suteikia dalį šių privalumų net neužkasus jų po žeme. Tiesa, kai kurie žmonės nori daugiau saugumo ir užkasa juos. Kai kuriems žmonėms patinka idėja, kad jie nekeičia gamtovaizdžio ir dėl jų nėra kertami medžiai. Treti mėgsta ant stogo auginti daržoves“, - teigė Monolitinių namų instituto (JAV) prezidentas Davidas B. Southas.
Anot jo, monolitiniams kupolams užkasti reikia labai nedidelių papildomų sutvirtinimų.
„Tačiau didesnis namo svoris ir užpilta žemė labiau spaus pastatą prie žemės. Jeigu padidėjęs svoris pastato struktūros nelabai paveiks, tai padidės problemos su kondensacija. Visi užkasti namai turi būti labai gerai izoliuoti dėl dviejų priežasčių: norime reguliuoti šilumą, tačiau požeminiame name mes taip pat turime namo vidaus sienų ir lubų temperatūrą išlaikyti panašią kaip lauke. Tam reikia labai daug izoliacijos, o netinkama izoliacija sąlygos kondensaciją“, - sako jis.
Tad didžiausia nepatogumų priežastis yra ne šilumos praradimas, o tai, kad pastato vidaus sienų temperatūra leidžia susidaryti kondensatui.
„Įsivaizduokite, ant stalo padėta vandens su ledu stiklinė. Ledas ima šilumą iš kambario. Jeigu stiklinių būtų milijonas, ledas atšaldytų kambarį. Tačiau čia tik viena stiklinė, bet ir ji įrodo, kad priešingybės traukia. Kambario šilumą traukia stiklinėje esantis ledas, o kadangi stiklinės paviršiaus temperatūra yra žymiai žemesnė nei kambario, prasideda kondensacija ir atsiranda vandens lašų.
Požeminį namą galima palyginti su šalto vandens stikline - drėgmė ore atsiranda tada, kai skiriasi temperatūros. Galbūt name sienomis vanduo nebėgs, tačiau to užtenka, kad atsirastų pelėsių. Vienintelė išeitis – pakankama ir gera izoliacija, kad vidaus sienų temperatūra prilygtų name esančiai temperatūrai. Ir netgi gerai izoliuotus pastatus reikia kartais pravėdinti ir sumažinti patalpos drėgnumą“, - teigė jis.
Monolitinius kupolus galima tinkamai izoliuoti, tačiau prieš imant į rankas kastuvą, reikėtų apsvarstyti kelis faktorius. Netgi didžiausi požeminių namų entuziastai teigia, kad būtų labai sunku gauti finansavimą tokiems namams statyti, o perpardavimas yra praktiškai neįmanomas.
Be to, nemažai problemų kelia apšvietimas. Namas gali būti suplanuotas su kiemu arba atriumu, kuris praleidžia dienos šviesą. Tokio stiliaus pastatas statomas žemiau žemės paviršiaus lygio. Visi kambariai yra statomi aplink kiemą, o durys ir langai atsiveria būtent į jį. Įėjimas padaromas iš besileidžiančių laiptų nuo žemės į požeminį kiemą.
Namas gali būti pastatytas ant žemės ir tada užpiltas – taip atsirastų žmogaus suformuota kalva. Tokio dizaino namo langai ir durys būtų kalvos šonuose.
Kiti faktoriai, kuriuos reikėtų apsvarstyti yra nematomos, bekvapės radioaktyvios radono dujos, atsirandančios skaidantis uranui, požeminio vandens gylis pasirinktoje vietoje, tinkamos oro vėdinimo sistemos pasirinkimas.