Pravartu atkreipti dėmesį net į tokius iš pirmo žvilgsnio neesminius dalykus. Pavyzdžiui, kokią informaciją apie savo baldus pateikia patys gamintojai. Rimtos, solidžios kompanijos pirmiausia akcentuoja ne tiek techninius baldų parametrus ar žemas kainas, bet nevengia kalbėti, kas apskritai ta ergonomika. Nesunku paaiškinti, kodėl.
Pripažinti prekiniai ženklai investuoja milžiniškas lėšas ne tik į baldų gamybos procesus, įdiegtas unikalias patentuotas technologijas, nepriekaištingą kokybę, bet ir įvairius mokslinius tyrimus. Kartu su dizaineriais, inžinieriais, technologais ergonomiškų baldų kūrimo procese dalyvauja ir sveikatos, ergonomikos specialistai.
Dėl to solidūs gamintojai sukaupia daug naudingos, išsamios, naujausios, o svarbiausia – faktais paremtos informacijos, kuria noriai dalinasi su vartotoju – juk kuo daugiau objektyvios informacijos jis gaus, tuo lengviau supras, kokią pridėtinę vertę turi kokybiški produktai ir apsispręs juos rinktis.
Kas apskritai tas ergonimiškas sėdėjimas?
Klausimas, į kurį vienu sakiniu atsakyti neįmanoma. Tačiau pirmiausia ergonomišką sėdėjimą reiktų sieti ne su statiškomis „geromis“ ar „blogomis“ pozicijomis, bet galimybe apskritai sėdint jas keisti ir daugiau judėti. Ir tai ypač svarbu kalbant apie vaikų darbo vietą. Vaiko judėjimo poreikis yra ypač stiprus, turi tiesioginės įtakos fizinei, protinei ir psichologinei jo raida.
Dėl to fizinio aktyvumo nereiktų sieti vien tik su silpna koncentracija ar hiperaktyvumu. Apskaičiuota, kad tik jau dvidešimtmetis jau gali ramiai išsėdėti apie pusvalandį. Kuo vaikas mažesnis, tuo šis laiko intervalas trumpesnis. 11-15 metų vaikai ramiai gali išbūti iki penkiolikos minučių. Tuo tarpu 6-10 metų amžiaus vaikas ramiai išbūna tik iki 5 minučių, nors prie darbo stalo tokio amžiaus pradinukui jau gali tekti praleisti ne vieną ir ne dvi valandas per dieną.
Būtina atkreipti dėmesį, ar vaikui parinkti baldai bent iš dalies gali kompensuoti šį judėjimo stygių.
Kartu augantys ir verčiantys taisyklingai sėdėti.
Dar 1974 metais tikrą revoliuciją vaikiškų baldų rinkoje su „augančių baldų“ koncepcija sukėlė vokiečių gamintoja „moll“.
Baldų idėja skamba paprastai. Kiekvieno vaiko ūgis ir kūno proporcijos ne tik yra skirtingos, bet ir jam augant keičiasi. Šie pokyčiai yra ženklūs - apskaičiuota, jog per metus vaikas gali paaugti net iki 7 centimetrų. Tad baldai turi ne tik prisitaikyti prie skirtingų kiekvieno vaiko fiziologinių poreikių, bet ir daryti tai... kasmet.
Keli konkretūs patarimai, ko klausti baldų salone
Bet jūs jau pakeliui į baldų saloną. Todėl čia ir dabar jums reikia kelių konkrečių nuorodų, kaip atpažinti ergonomiškus vaikiškus baldus ar ko apie juos paklausti salono konsultanto. Greičiausiai šią informaciją norite perskaityti per mažiau nei minutę, o po dešimties dar nebūti pamiršę.
- Kėdės sėdynės aukštis turi būti reguliuojamas. Sėdynė - tokiame aukštyje, kad sėdinčio vaiko pėdos pilnai siektų grindis, o kojos per kelius būtų sulenktos stačiu kampu. Sėdėjimo gylis sureguliuotas taip, kad nebūtų tarpo tarp nugaros ir atlošo, o atlošas prilaikytų liemenį.
- Ergonomiškos kėdės neturi porankių – taisyklingam sėdėjimui rankos turi būti padėtos ant stalviršio, ypač dirbant kompiuteriu.
- Idealu, jei stalo aukštis taip pat reguliuojasi. Kodėl? Prie tokio stalo vaikas gali užsiimti įvairia veikla ne tik sėdėdamas, bet ir stovėdamas. Pamenate - net ir atliekant įvairias užduotis vaikui labai svarbu judėti ir keisti pozicijas. Stalviršio aukštis turi reguliuotis paprastai.
- Ar reguliuojasi stalviršio pasvirimo kampas? Šis kampas turėtų keistis priklausomai nuo konkrečios veiklos. Piešimui optimalus pasvirimo kampas yra 5 laipsniai, rašymui – 10 laipsnių, o skaitymui rekomenduojamas 20 laipsnių.
- Stalas turi būti pakankamo ilgio, pločio ir gylio. Kai stalviršio aukštis reguliuojamas, svarbi ir papildoma stabili horizontali dalis, ant kurios vaikas galės susidėti įvairius daiktus. Stalviršis privalo neturėti aštrių kampų, į kuriuos būtų galima susižeisti.
