Sužinoti beržų sulos sudėtį Sovietų Sąjungoje mums padės valstybinis standartas GOST 537-82. Šis standartas nereikalavo, kad beržų sula būtų šimtaprocentinė gamtos dovana. Jis pirmiausia reglamentavo beržų sulos paruošimo, pristatymo ir laikymo taisykles. Jame taip pat buvo nurodoma, ko galima pridėti į beržų sulą, kad padidėtų jos kiekis. Sula būdavo skiedžiama vandeniu, į kurį buvo dedama cukraus ir citrinos rūgšties, rašoma novate.ru.
Tiesa, reikėtų pažymėti, kad beržų sulos gėrimas panašiai gaminamas ir šiais laikais. Tikėti, kad stiklinėje yra šimtaprocentinės „beržo ašaros“ galima tik tuomet, jei patys šią sulą surinkote. Bet koks komercinis produktas, pagamintas gamykloje, vienokiomis ar kitokiomis proporcijomis bus skiestas vandeniu. Taip elgtis skatina paprasta ir akivaizdi priežastis – būtinybė didinti gamybos apimtis. Be to, šiandien madinga beržų sulą naudoti ir kitiems gėrimams, pavyzdžiui, girai gaminti.
„Serijinė“ beržų sula skiedžiama vandeniu dėl to, kad ją galima surinkti tik pavasarį. Tačiau iš vieno beržo, nepadarant jam žalos, galima išgauti ne itin daug sulčių. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo paskaičiuota, kad norint kiekvienam piliečiui per metus pagaminti bent po 5 litrus sulos, reikia pragręžti 52,8 mln. beržų. Sovietų Sąjungoje net nebuvo tiek beržynų. Todėl buvo nuspręsta maisto pramonėje beržų sulą naudoti tik kaip koncentratą.