Šie medeliai - mažučiai, bet iš tiesų niekuo nesiskiria nuo mus supančių medžių ir nėra miniatiūrinių medžių rūšis. Bonsai - tai kruopščiai atrinktos, nugenėtos ir auginamos medžių šakeles, kurios atrodo kaip miniatiūrinės savo rūšies medžių versijos. Paprastai jie auginami neįmantriuose ir negiliuose vazonuose - toks apipavidalinimas dar labiau išryškina šių meno kūrinių grožį. Bonsas - tai medžio ir vazono derinys.

Bonsai gali būti įvairių stilių, pavyzdžiui, “šluotos” - kūgiškas kamienas ir simetriška lapija; “kaskados” - vazonėlis statomas ant pakylos, o medžio šakos svyra žemyn; “vėjo” - primena medį, augantį vėjuotoje vietovėje. Bonsai dažnai painiojami su “saikei”, tačiau pastarieji yra artimesni ikebanoms. “Saikei” - tai miniatiūriniai gamtovaizdžiai, kuriuos sudaro įvairių rūšių miniatiūriniai medeliai, kiti augalai, akmenys ir smėlis.

Bonsai medelis K.Ptakausko Ryto Rasos sode

Šiuo metu Japonijoje vėl klesti įvairiausios sodininkystės formos, o tie, kas neturi daug erdvės, iš naujo atranda šių senovinių menų žavesį ir iššūkius. Kaip jau minėjome, bonsai yra tikri medžiai, todėl neturėtų būti auginami kaip kambariniai augalai (tiesa, yra išvesta rūšių, skirtų auginimui uždarose patalpose). Daugelis bonsų yra stiprūs ir nebijo blogo oro, o štai žmogaus sukurta aplinka, pavyzdžiui, dirbtinė šviesa ir šildymas, gali neigiamai paveikti jų augimą. Žinoma, tai priklauso nuo šalies, kurioje gyvenate, klimato, ir medžių rūšies.

Bonsus galite auginti net ir ankštame daugiabučio balkone - jis gali tapti gaivia oaze blokinių namų miške. Į savo bonsų kolekciją galite įtraukti ir mažiausią bonsą “mame” (“pupelė”), kuris siekia vos keletą centimetrų, ir pusės metro aukščio medį. Patys populiariausi yra 15-30 cm aukščio bonsai.

Labiau patyrę sodininkai bonsą gali užsiauginti iš sėklos ar gyvo medžio šakeles, bet rezultato reikės laukti ilgai, keletą metų. Tiesą pasakius, kai kurie labiausiai vertinami bonsai yra kur kas senesni už jų savininkus. Kai kurie entuziastai perka bonsus specializuotose parduotuvėse, tačiau jums gali visiškai pakakti geros knygos-gido ir vietinio augalo (pigiau nei pirkti importuotą) iš sodo prekių krautuvės.

Vienoje televizijos laidoje bonsų augintojai buvo paprašyti spėti, kiek kainavo vienas ar kitas aukštos kokybės bonsas. Pats brangiausias iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskyrė nuo pigesnių, nors kainavo net 50 tūkst. dolerių! Tokiu vertingu jis laikomas dėl jo rūšiai neįprasto kamieno ir šakų storio bei senumo.

Bonsai medelis K.Ptakausko Ryto Rasos sode

Ką reikėtų žinoti?

Bonsą galima užauginti iš bet kokio sumedėjusio augalo (medžio ar krūmo), tačiau nepamirškite kelių dalykų:

* Bonsas - tai medis vazonėlyje.
* Kamienas yra medžio stuburas; prastas kamienas - prastas ir bonsas. Medelio šaknys turi būti tvirtos, matomos dirvos paviršiuje.
* Bonsų šakeles didesnės medžio apačioje, mažesnės arčiau viršūnės. Atstumas tarp šakų tuo mažesnis, kuo arčiau viršūnės jos yra.
* Kad medis neatrodytų kaip krūmas, tarp jo šakų turi būti atitinkamo dydžio tarpai.
* Kad atrodytų senesnis, kai kuriose medžio vietose gali būti nebegyvos medienos.

Daugiau sužinoti apie miniatiūrinius bonsai medelius bei dalyvauti jų formavimo pamokose norintys galės VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.

Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.

Bonsai medelis K.Ptakausko Ryto Rasos sode
Bonsai medelis K.Ptakausko Ryto Rasos sode
Bonsai medelis K.Ptakausko Ryto Rasos sode
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją