Į alyvas panašios tik iš pažiūros
Žinoma apie 100 pusiau visžalių ir lapus metančių krūmų, rečiau žolinių budlėjų (Buddleja) rūšių. Tai budlėjinių (Buddlejaceae) šeimos augalai, nors panašūs, bet negiminingi alyvoms, kurios priklauso alyvmedinių (Oleaceae) šeimai. Pavadinimas kilęs nuo Adomo Buddlio, anglų botaniko, gyvenusio XVII–XVIII amžiuje, vardo.
Budlėjos paplitusios atogrąžų ir paatogrąžių srityse, kai kur ir vidutinio klimato šalyse, Amerikoje, Azijoje, Pietų Afrikoje. Mažai atsparios šalčiui, bet ir stipriai apšalus antžeminei daliai, tais pačiais metais greitai atželia ir gausiai žydi. Ištvermingiausi augalai pakenčia iki –20˚ C šaltį. Ūgliai vystosi greitai, tad tuo pat metu ant krūmo iš lapų pažastų gali būti išaugę pumpurai, žiedai ir vaisiai.
Anglijoje, kur auginamos labai seniai, budlėjos vadinamas rudeninėmis alyvomis. Jų patrauklumas padidėja dėl kvapių žiedų, kuriuos daug kas laiko medingais. Nektaras privilioja gausybę vabzdžių, drugelių, todėl jie vadinami drugelių krūmais arba magnetais.
Pati gražiausia – Davido budlėja
Davido budlėja (B. davidii) natūraliai paplitusi Kinijoje. Ją galima pamatyti upelių pakrantėse tarp kitų krūmų, iki 2600 m virš jūros lygio. Europoje žinoma nuo 1890 metų. Tai lapus metantis krūmas, užaugantis 2–3 m aukščio, arba iki 5 m medelis plačiai išsiskleidusiomis šakomis. Mūsų krašte auga puskrūmiu – ūgliai sumedėja tik iš dalies.
Žiemą apšąla, todėl niekada nebūna aukšta, dažniausiai tėra 1–1,5 m. Nušalęs arba nugenėtas krūmas atželia greitai, vėl pasiekia buvusį dydį ir žydi. Jauni ūgliai šiek tiek briaunoti, žali su pilku atspalviu, išlinkstantys nuo lapų ir ypač žiedų svorio. Senų, sumedėjusių stiebų žievė šviesesnė ar tamsesnė pilka, suskeldėjusi.
Lapai lancetiški arba ovaliai lancetiški, nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, tamsia žalia viršutine puse, iš apačios apaugę baltais arba gelsvais plaukeliais. Žiedai balti, alyviniai arba violetiniai, stipriai kvepiantys medumi, susitelkę į tankias stačias arba nusvirusias kekes, kurios gali būti iki 40 cm ilgio. Žydi kasmet ir gausiai vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje.
Sėklos subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais, jei tik augalai nenušąla. Sėjinukai pražysta po 3 metų. Dar lengviau šią rūšį dauginti auginiais vasaros pabaigoje.
Davido budlėja sodinama nedidelėmis grupėmis, derinant su daugiametėmis gėlėmis ir nedideliais krūmais.
Priežiūros abėcėlė
*Visos budlėjos šviesamėgės. Kad geriau augtų ir žydėtų, joms parinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo vėjų ir skersvėjų.
*Dirvai augalai nėra reiklūs, bet tik derlingoje išauga gražūs. Davido budlėja mėgsta kalkingą dirvožemį.
*Vasarą, pradžiūvus žemei, reikia laistyti, kas dvi savaites patręšti. Trąšos ypač būtinos priesmėlyje augančioms budlėjoms – žiedynai išauga ilgesni, suintensyvėja žiedų spalva.
*Rudenį, po šalnų, kai pajuosta ir apvysta lapai, stiebus galima nupjauti, paliekant 5–10 cm aukščio kelmelius (žiemą vis tiek nušals). Tik budlėjų nenugenėkite per anksti, nes šiltą rudenį pradės sprogti pumpurai.
*Kai stipriau pašals, kelmelius apipilkite durpėmis ir apdenkite lapais. Šitaip išsaugosite prie stiebų pagrindų miegančius pumpurus. Pliki augalai apšąla iki šaknų kaklelių, kartais nukenčia ir šaknys. Stipriai pažeisti augalai žydi daug vėliau, net jei ir atželia. Jauni ūgliai gan atsparūs pavasarinėms šalnoms.
*Kai kas pataria budlėjas genėti pavasarį – nupjauti visus pernykščius stiebus, paliekant vos 5 cm aukščio kelmelius. Deja, nenugenėtus augalus rudenį sunku pridengti, ir jie apšąla beveik kaip pliki.
*Davido budlėjas galima auginti dideliuose vazonuose. Paimkite ne mažesnį kaip 15 l talpos indą, ant dugno užberkite sluoksnį drenažo ir pasodinkite augalą į kompostinę žemę. Drąsiai laistykite vandentiekio vandeniu, nes žemės paviršiuje susidariusios kalkių nuosėdos jam nepakenks. Būtinai tręškite. Vasarą vazone pasodintą budlėją laikykite atviroje, bet nevėjuotoje vietoje. Rudenį nugenėkite ir nuneškite į rūsį ar kitą vėsią patalpą žiemoti.
Davido budlėją drąsiai galima laistyti vandentiekio vandeniu, net žemės paviršiuje susidariusios kalkių nuosėdos nepakenks. Ji mėgsta kalkingą dirvą.