Vaismedžiai „kailiniuotais“ vaisiais
Cidonijos natūraliai auga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Auginamos ir Ukrainoje, Moldovoje, Turkmėnijoje.
Vieni cidonijas vadina svarainiais, kiti sulaukėjusiomis obelimis, o tretiems jos primena kriaušes. Iš tikrųjų Cydonia genčiai priklauso vienintelė rūšis – paprastoji cidonija (Cydonia oblonga). Tėvynėje ji auga aukštu medžiu, o pas mus – aukštu krūmu arba žemu daugiakamieniu medeliu, retai iki 3 m aukščio. Lapai panašūs į obelų. Jauni būna pūkuoti, apsisiautę tankiu plaukelių veltiniu. Vėliau viršutinėje lapalakščio dalyje veltinis „nuplinka“ ir lapo viršus tampa lygus, blizgantis.
Cidonijos žiedus skleidžia gegužės pabaigoje. Laimei, tuomet jau būna praėjęs pavasarinių šalnų pavojus. Žiedai didesni nei obelų, apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Neišsiskleidę pumpurai šakučių viršūnėse nukrypę į viršų tarsi žvakių liepsnos. Negausioje lapijoje gausybė žiedų atrodo be galo patraukliai.
Šie augalai dažniausiai savidulkiai. Derėti pradeda 3–5 metais. Jie veda obuolio, kriaušės formos ar beveik rutuliškus vaisius, kuriuos iki brandos dengia tankus trumpų plaukelių „kailiukas“. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje prisirpę kai kurių veislių cidonijų vaisiai jo atsikrato, tampa lygūs. Kai kurie išlieka tokie patys. Odelė citrinų geltonumo, šonai kartais raustelėję.
Laukinių cidonijų vaisiai nedideli, sveria vos 50 g. Šilto klimato šalyse kultūrinių veislių vaisių svoris svyruoja nuo 100 g iki 1 kg. Jie malonaus aromato, bet valgant sutraukia gomurį. Minkštimas dažniausiai labai kietas. Dėl to cidonijų vaisiai dažniausiai valgomi ne švieži, o perdirbti. Jų gaminiai pasižymi subtiliu skoniu ir nepakartojamu aromatu. Populiariausi yra uogienė, džemas, sirupas, kompotas ir vynas.
Vaisiai gerai laikosi iki pavasario. Kai kurių veislių vaisiai po 4–6 laikymo mėnesių suminkštėja ir labiau tinka valgyti švieži. Labai kvapius aukso geltonumo vaisius subrandina veislė ‘Vranja’. Ji pakankamai atspari šalčiui.
Pagalba ilgai kalbantiems
Cidonijų vaisiuose gausu rauginių medžiagų, pektinų, citrinų ir obuolių rūgšties, cukrų (daugiausia fruktozės), geležies, vario, vitamino C. Sėklose, kuriose yra apie 20 proc. gleivių, vandenyje labai lengvai išbrinksta. Jų nuoviras vartojamas kaip laisvinamoji priemonė. Nuovire pamirkyti tamponai dedami ant akių sergant uždegimu. Juo įtrinama ir oda, kad taptų minkštesnė. Iš cidonijų sėklų išvirta arbata gydomas kosulys, skalaujama gerklė sergant angina. Iš šviežių vaisių gaminamos trauktinės ir ekstraktai, vartojami sergant mažakraujyste (po 15–20 lašų 3 kartus per dieną).
Mokytojams, pranešėjams, laidų vedėjams ir kitiems daug kalbantiems žmonėms patartina 30–40 minučių prieš ilgą kalbą po liežuviu pasidėti 2–3 cidonijų sėklas. Esant reikalui 1 sėklą galima palikti ir kalbant. Burnos ertmė neišsausės ir jos nereikės skalauti vandeniu.
Genėkite negailėdami
*Cidonijos – šviesamėgiai ir šilumamėgiai augalai. Šaltomis žiemomis gali apšalti ne visiškai sumedėjusių pirmamečių ūglių viršūnės, atsparios ilgalaikei sausrai.
*Dirvai augalai nereiklūs. Jie gali augti beveik visur, išskyrus labai šarmingas ir su aukštai pakilusiu gruntiniu vandeniu dirvas.
*Cidonijos laikomos vienais atspariausių šalčiui augalų ir vienais geriausių poskiepių kriaušėms. Šaknų sistema paviršinė. Jos išsikeroja labai plačiai ir išleidžia atžalas, kurias būtina šalinti auginant cidonijas medeliais.
*Prieš sodinimą paruoškite apie 50–60 cm gylio ir 1 m pločio duobes. Ant dugno padėkite perpuvusio mėšlo ar komposto. Šiltesnio klimato kraštuose šie vaismedžiai sodinami ir pavasarį, ir vasarą. Lietuvoje juos geriau sodinti pavasarį, kad suspėtų pasiruošti žiemai. Sodinukus pririškite prie kuolelių. Taip juos auginkite kelerius metus, kol kamienai sutvirtės.
*Pirmaisiais metais cidonijų geriau niekuo netręškite. Vėliau, pavasarį, neprošal paberti azotinių trąšų, o rugpjūčio mėnesį – superfosfato, kad augtų šaknys ir formuotųsi vaisiniai pumpurai.
*Šie augalai pakantūs genėjimui. Ypač originaliai atrodo gyvatvorės. Auginant dėl vaisių, cidonijas ypač svarbu laiku ir tinkamai genėti. Jų lajos linkusios tankėti, nes daug ūglių išauga iš pažastinių, miegančių ir pridėtinių ūglių. Negenint ar genint netinkamai labai sumažėja derlius, vaisiai susidaro tik lajos pakraščiuose. Dažniau puola ir grybinės ligos. Svarbiausia, kad visa šakos gautų pakankamai šviesos ir oro, todėl persipynusias būtina pašalinti. Genėti cidonijas geriau ramybės periodu, nuo lapkričio iki kovo pradžios, sausomis ir nešaltomis dienomis.
Cidonijos „pasas“
| Aukštis | Iki 3 m, retai daugiau. |
| Forma | Aukštas krūmas ar daugiakamienis medelis. |
| Auginimo sąlygos | Dirvai nereikli, atspari sausrai. Šviesamėgė, šilumamėgė. Nepakenčia aukštai pakilusių gruntinių vandenų. |
| Dauginimas | Sėklomis, sėjama rudenį; skiepijama į šalčiui atsparius sėjinukus; atlankomis; pusiau sumedėjusiais auginiais. |
| Derlius | Derėti pradeda 3–5 auginimo metais. Vaisiai prisirpsta rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. |
Gaivios sultys
Subrendusius ar ne visiškai subrendusius cidonijų vaisius supjaustykite plonais griežinėliais. Sudėkite į gilesnį indą ir užberkite cukrumi. Po 1–2 dienų, kartkartėmis pamaišant šaukštu, išsiskirs sultys. Kuo vaisiai mažiau prisirpę ir kietesni, tuo jų bus daugiau.
Išsiskyrusias sultis perkoškite ir užvirkite. Atvėsintas išpilstykite į nedidelius buteliukus. Šviežiomis ar ilgesniam vartojimui paruoštomis sultimis gardinkite arbatą. Jose vitamino C yra 10 kartų daugiau nei obuolių ir kriaušių sultyse.
Cidonijų uogienė
Prisirpusius cidonijų vaisius nulupkite. Odelių neišmeskite, minkštimą supjaustykite plonais griežinėliais. Sėklalizdžius išimkite, bet taip pat palikite. Juos ir odeles sudėkite į atskirą indą ir virkite 30–40 minučių, kol išsiskirs lipnios sultys. Po to perkoškite. Odeles ir sėklalizdžius išmeskite, o skystyje ištirpinkite cukrų (pagal skonį). Minkštimą nuplikykite verdančiu vandeniu ir suberkite į sirupą. Virkite, kol uogienės lašas, užlašintas ant kieto paviršiaus, pradės stingti.
Jei cidonijų vaisiai buvo labai prisirpę, uogienė puikiai laikysis ir kambario temperatūroje (apie metus), uždaryta paprastu dangteliu.