Tik netgi paprasčiausių citronų, išvaizda panašių į citrinas, maisto prekių parduotuvėse nėra. Mūsų šalyje jie nepopuliarūs. Retų egzotiškų veislių vaisių galima rasti Pietų Europos šalyse.
Įvairūs citronai
Vaistinis citrinmedis (Citrus medica) – viena artimiausių tikrajam citrinmedžiui (C. limon) rūšių. Kaip ir dauguma kitų šios genties rūšių, jis žinomas tik kaip kultūrinis augalas. Nemažai veislių labai skiriasi ne tiek išvaizda, kiek vaisių forma, dydžiu, kvapu ir skoniu. Šis citrinmedis, dar vadinamas citronu, kaip ir jo vaisiai, yra lėtai augantis krūmas arba medelis. Lauke geromis sąlygomis gali pasiekti 2,5–4,5 m aukštį. Šakos kietos ir stačios, prie lapų nemaži dygliai. Žiediniai pumpurai dideli, rausvi arba balti. Žiedai apie 4 cm skersmens, kvapūs.
Citronų vaisiai labai įvairūs. Net ant tos pačios šakos gali būti skirtingi, labiau ar mažiau grublėta žievele. Veislė ‘Corsican’ dažniausiai auginama Korsikos saloje, ‘Diamante’ – Italijoje, ‘Etrog’ – Izraelyje. Pastaroji dar aprašoma kaip varietetas C. medica var. ethrog. Įdomi šio augalo savybė: jei vaisiai nenuskinami numatytu laiku, jie gali kabėti ant medžio ir didėti labai ilgai, kol šaka nebeišlaiko.
„Budos ranka“ lėkštėje
Vieni įdomiausių vaisių – giliai suskaidyti į plonas ir ilgas sekcijas. Juos vedantis augalas laikomas varietetu – C. medica var. sarcodactylus, pasaulyje geriau žinomu ‘Buddha’s Hand’ (‘Budos ranka’) arba ‘Buddha’s Fingers’ (‘Budos pirštai’) vardu. Vaisių dydis gali būti nuo 9 iki 30 cm. Minkštimo po žieve labai mažai, beveik nėra ir sėklų. Tik išvaizda ir kvapas atperka viską. Iš vaisių gaminami saldumynai (cukatai), bet dekoratyvinės augalo savybės daug svarbesnės.
C. medica var. sarcodactylus daugiausia auginami Japonijoje ir Kinijoje. Sunokusių vaisių žievelė būna ryškiai geltona. Segmentų skaičius ir dydis dažniausiai nevienodas. Kuo daugiau dalių ir kuo jos plonesnės, tuo mažiau minkštimo arba jo visai nebėra. Galima sakyti, tokio vaisiaus nėra ką valgyti. Jis vertingas tik dėl grožio ir aromato.
Medeliams užauginti didelius vaisius nelengva. Nereikia leisti jiems užsimegzti ant apatinių šakų: jos nulinks ir vaisiai gulės ant žemės. Šaka, auginanti vaisių, turi būti tvirta, kelerių metų amžiaus. Priešingu atveju vaisių reikės pririšti prie kuolelio. Neleiskite mažam medeliui nokinti daugiau nei du vaisius.
Gal pavyks užsiauginti?
*Citronai – tikri atogrąžų augalai. Labiau jautrūs šalčiui nei kiti citrinmedžiai. Gali augti visus metus, nenustoja net žiemą. Lapai ir šakos lengvai pažeidžiami ir per didelio karščio, ir skersvėjų.
*Citronai žydi visus metus, bet daugiausia pavasarį. Tada ir užsimezga didžiausias derlius.
*Šie augalai dauginami auginiais. Jie imami nuo 2–4 metų šakų ir, nenuskinant lapų, sukišami į drėgną substratą. Žinoma, galima skiepyti ir sėjinukus, bet jų vaisiai neužaugs įspūdingo dydžio. Derėti pradeda trejų metų augalai.
*Visus metus citronams reikalinga šviesi, saulėta patalpa. Tik vasarą prie pietinių langų gali būti per karšta, todėl reikėtų juos patraukti toliau ir nuo saulės spindulių pridengti vazonus, kad nekaistų šaknys. Laistomi reguliariai.
*Be reikalo nekeiskite augimo vietos ir iš karto nepasukite augalo kita puse į langą. Ypač jautriai reaguoja vaisius nokinantys ir seni citrinmedžiai.
*Citrinmedžius augintojai kartais vasarai išneša į sodą, bet vaisius užmezgusio citrono augimo vietos geriau nekeisti. Labai dažnai rudenį į patalpą grąžinti augalai numeta lapus ir ilgokai neprisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.
*Rudenį ir žiemą reikia drėkinti patalpos orą, dažnai purkšti lapus. Palankiausia temperatūra 15–17 oC. Augalai laistomi saikingai.
*Citrinmedžiai tręšiami visus metus. Nuo spalio iki sausio – kartą, o vasarį–rugsėjį – du kartus per mėnesį. Parduotuvėse galima nusipirkti specialių kompleksinių trąšų.
*Žemių mišinys turi būti laidus orui ir vandeniui, derlingas, neutralios reakcijos. Paprasčiausias – gerai perpuvęs kompostas su nedidele smėlio priemaiša.
*Jauni (iki 7–8 metų) citrinmedžiai persodinami kasmet žiemos pabaigoje. Svarbu šį darbą atlikti tada, kai augalai nustoja augti. Senesni citrinmedžiai persodinami kas 2–3 metus, kasmet pakeičiant viršutinį žemės sluoksnį.