Viena iš pomidorų gigantų sėkmingo išauginimo paslapčių – dukart atliekamas pikavimas (persodinimas), rašoma portale garden.hozvo.ru. Antrą kartą augalai paprastai persodinami praėjus trims savaitėms po pirmo pikavimo. Laikantis šios metodikos, sudaromos puikios sąlygos sutvirtėti daigų šaknims ir pristabdyti augalo lapojimą.
Geriausia, jei suformuotas kupstas turės vieną arba du stiebus: visus ūglius reikia nuskabyti. Jei taip darysite, iki persodinti tinkamo laiko augalai išaugs pakankamai aukšti – gali net metrą siekti, o jų šaknys bus ypač sutvirtėjusios.
Augalus reikia persodinti, skiriant jiems po pusmetrį iš visų pusių (50 x 50 cm) ir laikantis šachmatinio išdėstymo tvarkos. Į kiekvieną paruoštą duobutę reikia įsmeigti po kuolą (ne aukštesnį kaip 2,5 m), prie kurio teks rišti augalą. Į duobutes taip pat reikia suversti po kibirą perpuvusio mėšlo, įberti du valgomuosius šaukštus superfosfato ir stiklinę pelenų.
Kad nenunyktų pirmosios užuomazgos, pomidorams pražydus, juos reikia apipurkšti boro rūgšties tirpalu (santykis – 1 l vandens ir 1 g boro rūgšties). Laistyti reikia kartą per septynias dienas.
Stambiavaisiai pomidorai turi kelis rimtus minusus. Pirma, jie gana dažnai įtrūksta. Antra, toje vietoje, ties kuria vaisius prisitvirtinęs prie stiebo, dažnai išlieka žalios spalvos dėmė.
Trečia, juose gali pasitaikyti sumedėjusių gyslų.
Sproginėti ir trūkinėti labiausiai linkę rožinės ir geltonos spalvų pomidorai. Kad taip nenutiktų, pirmiausia reikia žinoti, kokia šio nemalonus reiškinio priežastis.
Gana įprastu vaisių trūkinėjimą lemiančius veiksniu tampa staigūs auginimo sąlygų pokyčiai: ne tik drėgmės svyravimai, bet ir drastiški temperatūros šuoliai, paprastai pasitaikantys rugpjūčio pradžioje.
Pomidorų trūkinėjimo priežastims taip pat priskiriamos toliau išvardytos aplinkybės.
• Uždarose konstrukcijos auginamų krūmų perkaitimas dieną ir atšalimas naktį.
• Pernelyg gausus laistymas po užsitęsusios pertraukos, ypač sausros laikotarpiu: palaisčius, į šakas svarinančius vaisius ima plūsti vanduo, todėl sparčiai didėja pomidorų minkštimo tūris ir plona luobelė, neatlaikiusi spaudimo iš vidaus, įtrūksta.
• Nepalietų augalų tręšimas koncentruotais mišiniais.
• Persistengimas formuojant krūmą, kai vienu kartu pašalinami daugiau nei trys lapai.
Žinant suminėtus faktus, gali pavykti užbėgti už akių pomidorų sprogimams. Verta pasakyti ir tai, kad kartais dėl sunokusių vaisų defektų kaltas mikroelementų dirvoje stygius. Paprastai trūksta jodo, kalcio, vario ir geležies. Maistinių medžiagų deficitas dažnai atsiliepia ir krūmų išvaizdai, ypač viršutinėje dalyje: dažnai ima raitytis arba intensyviai gelsti lapai. Šį disbalansą pavyks pakoreguoti tręšiant augalus mikroelementinėmis trąšomis.