Ant pečių namelis
Aptaškytoji sraigė (Helix aspersa) – iki 8 cm užauganti sraigė, kilusi iš Europos ir vėliau paplitusi daugelyje šalių. Ji, kaip ir daugelis sraigių, yra hermofroditė, turi ir vyriškąją, ir moteriškąją lytinę sistemą. Pieno spalvos kiaušiniai bręsta dirvoje. Sausu oru ji lindi savo kriauklėje, angą užlipdžiusi išdžiuvusiomis gleivėmis.
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) – 4–5 cm dydžio, kiautas su 4–5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3–5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, šviesiai geltonos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.
Sodinė juostasraigė (Cepaea hortensis) – kiautas plonesnis, labiau blizgantis, geltonas su penkiomis tamsiomis juostelėmis, tačiau pasitaiko ir be jų. Apvijos apsisukimai penki, išsipūtę, kiek pakilę, viršūnė buka. Angos pakraštys baltas, užsirietęs, su baltu viduriniu dryžiu. Dydis 15-18 mm.
Margoji medsraigė (Arianta arbustorum) – kiautas beveik rutuliškas, viršuje labiau išgaubtas, negu apačioje, rudas su geltonais taškais ir tamsia pakraščio juosta. Skersiniai ruoželiai tvirti, o spiraliniai – smulkūs. Dydis 16-20 mm.
Šių kenkėjų atsiradimui didelės įtakos turi natūralių buveinių buvimas greta. Kai ateina vakaras ir saulė pradeda riedėti vakarų link, jie išsiruošia ieškoti maisto. Soduose ir daržuose sraigės lėtai šliaužioja augalais, juos po truputį grauždamos. Ėda visas dalis, tačiau jų mėgstamiausios yra minkštosios: jauni ūgliai, lapai, šaknys, žiedynai. Daugiausia rūpesčių kelia daržovėms dygstant ir augant daigams.Sraigėms patinka drėgnas oras. Tokiomis sąlygomis jos dauginasi, maitinasi ir dieną, nelaukdamos nakties. Vienas suaugėlis gali padėti apie 400 kiaušinėlių arba atvesti tiek pat jauniklių.
Sraigių veiklos pėdsakai:
*Netvarkingos skylės lapalakščiuose;
*skylės daržovių vaisiuose ir šakniavaisiuose;
*gleivių pėdsakai maitinimosi vietose ir ant žemės.
Kovos būdai:
Rinkimas. Sutemus, anksti iš ryto ar po lietaus moliuskai surenkami įrankiu, naudojamu kepsniams vartyti. Jie paleidžiami miške.
Gaudyklės. Pavėsyje, ant supurentos žemės, padedamos kelios irti pradėjusios lentos, vandeniu suvilgytų rabarbarų lapų ar bulvių griežinėlių. Dieną šliužai po jais slėpsis nuo saulės, tereikės surinkti.
Į plastikinius indus įpilama šiek tiek alaus. Šio gėrimo kvapas vilioja šliužus ir veikia juos afrodiziakas. Indai įkasami į žemę toliau nuo daržovių. Užsiropštę sinelėmis aukštyn, šliužai sukrenta į alų ir žūva. Tada juos reikia tiesiog užkasti.
Augalai. Darže ar sode galima auginti daržinį builį (Anthriscus cerefolium) , blakinę kalendrą (Coriandrum sativum) , šalavijus (Salvia) , čiobrelius (Thymus) , levandas (Lavandula) , nasturtes (Tropaeolum) . Jie atbaido moliuskus.
Atitvarai. Aplink daržoves supilamos apie 15 cm pločio juostos ar padaromi voleliai iš pjuvenų, dolomito, spyglių, medžių anglies ar smulkaus smėliuko. Barjeras, per kurį kopti nedrįs net drąsiausias šliužas, yra valgomoji druska.
Jos negalima berti tiesiai ant dirvos (pražudys augalus). Pirma būtina patiesti plėvelę. Centre iškerpamas apskritimas. Per šią skylę perkišamas augalas. Tada ant plėvelės kraštų papilama druskos. Tik svarbu nepribarstyti į dirvą, nes pasikeis jos savybės ir pH. Atitvarai daromi sausu oru.