Kaip unitazas virto futuristiniu žaisliuku?

Per porą dešimtmečių šių santechninių prietaisų technologinė raida išties buvo stulbinanti. Tačiau dažniausiai ji siejama su futuristiniais žaisliukais, kuriuos dažniausiai pristato japonų gamintojai.

Kultūriškai ir istoriškai susiklostęs skrupulingas požiūris į švarą ir sparti technologinė pažanga japonams pelnė unitazų technologinių revoliucionierių vardą. Būtent japonai pradėjo unitazų, dar priskiriamų „viskas įskaičiuota“ kategorijai, gamybą bei vystymą.

Įrenginiai su išmaniomis programomis, judesio jutikliais, kurie reaguodami į žmogaus judėjimą automatiškai pakelia dangtį, iki reikiamos temperatūros pašildo dangtį, įjungia džiovintuvus, gaiviklius, muzikos sistemas ir turi begalę kitų funkcijų visuomet sulaukia milžiniško susidomėjimo visame pasaulyje, tačiau toks pataikavimas vartotojui atrodo ir gerokai perdėtas... Nors...

Kai japonų kompanija „Toto“ pirmoji prieš tris dešimtmečius pristatė rinkai pirmąjį tokį unitazo modelį, ir iki šiol jų pagamino net 33 milijonus. Paskaičiuota, jog šiandien apie 70 procentų Japonijos namų ūkių įrengti būtent tokie daugiafunkciniai unitazai, be to, jie labai populiarūs JAV ir Kinijoje.

Bene paskutiniu mados klyksmu galima laikyti mažai kam žinomos Japonijos kompanijos „Lixil“ sukurtą unitazą, kurio įvairios funkcijos valdomos tiesiai iš mobilaus telefono... Nors Europos gamintojų unitazai nepasižymi tokia stulbinama funkcijų gausa, tie patys Azijos vartotojai juos labai vertina už dizainą ir labai funkcionalius konstrukcinius sprendimus.

Prioritetai bendri - higiena ir vandens taupymas

Pastaraisiais metais unitazų pažanga labiau siejama su dalykais, kurie šiam įrenginiui buvo svarbūs visais laikais. Kad ir kaip nuobodžiai gali nuskambėti įvairių skaitmeninių žaisliukų mėgėjams, rimčiausi Azijos, bet ir Europos gamintojai didžiausią dėmesį šiandien skiria higienai ir vandens taupymui.
Žymiausios kompanijos labiausiai tobulina būtent unitazų automatinio valymo funkcijas, kurių paskirtis - pasiekti maksimalią švarą naudojant minimalias vandens sąnaudas. Jau minėtų japonų „Toto“ technologija „ewater“ keramikos paviršių nuplauna jonizuotu vandeniu, o nuplovimo sistemoje „Tornato Flush“ panaudotas sūkurio principas. Tačiau šios technologijos vis dar per brangios ir nedaugelis vartotojų, ypač Europoje, ryžtasi į jas investuoti.
Iš Europos gamintojų išskirtinio dėmesio susilaukė vieno didžiausio ir garsiausio pasaulyje santechnikos keramikos gamintojo „Villeroy & Boch“ pristatyta technologija „Direct Flush“. Unitazai su šia funkcija neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos. Vanduo teka tiesiai, o jo srautas nuplauna visą unitazo vidų neaptaškydamas sėdynės. Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai.
Ši technologija revoliucinė ir dėl to, kad padeda ženkliai sumažinti nuleidžiamo vandens kiekį. Nors Europos Sąjungoje vieno vandens nuleidimo standartu laikomi 6 l, unitazams su „Direct Flush“ nepriekaištingam nuplovimui užtenka 4,5 litro. „Direct Flush“ technologija jau montuojama dviejų serijų - „Villeroy& Boch“ serijas - „Omnia Architectura” ir „Subway 2.0” unitazuose, o netrukus ją turės ir „O'Novo“ ir „Joyce“ kolekcijų unitazai. Kaip ir priklauso Europos gamintojui, nauji šios serijos unitazai išsiskiria ne tik nauja technologija, bet ir akį traukiančiu dizainu.

Specialistai pabrėžia, jog itin higieniški ir taupūs unitazai - netolima ateitis. Bet ar ta ateitis išaus jau rytoj, nemažai priklauso ir nuo... pačių vartotojų.

Pernai vykusioje svarbiausioje pasaulyje santechninės įrangos parodoje ISH ne vienas santechninės keramikos ir įrangos gamintojas pripažino, jog daugelis technologinių naujovių, ypač kalbant apie unitazus, rinkoje prigyja neiškart, nors jų įtaka galutinei produkto kainai minimali, o pridėtinė vertė niekam nekelia abejonių ir diskusijų.

Kada įvairios unitazų naujovės atsiras kiekvieno iš mūsų namuose, pasirodo, labai priklauso ne tiek nuo technologinės raidos ar piniginės storio, bet paprasčiausio mūsų požiūrio į aplinką, švarą ir higieną.