Gėlė, kurią žiemą galima laistyti tik kartą: ką daryti, jei pinigų medį užpuolė amarai

Tikrasis storalapis – tai tikroji svajonė tiems, kurie nori turėti bent kokį nors augaliuką namuose, bet neturi laiko arba tingi juo rūpintis, teigia ekologė-dendrologė Edita Turskienė ir dalinasi praktiniais patarimais kaip teisingai jį auginti.

Taip pat specialistė pataria, ką daryti jei jūsų augalą užpuolė amarai.

Storalapių (Crassula) giminėje yra daug rūšių. Lietuvoje dažniausiai auginamas tikrasis storalapis (Crassula ovata). Jis natūraliai auga Afrikoje, tad mūsų klimato sąlygomis tai kambarinis augalas. Tiesa, vasarą jį galima auginti ir lauke.

Šį storalapį anglakalbiai pavadino pinigų medžių (Money tree). Greičiausiai pavadinimas atsirado dėl augalo lapelių, kurie yra apskriti ir plokšti tarsi pinigėliai, tamsios, pilkai žalios spalvos. Yra prikurta įvairių istorijų apie tai, kaip šis augalas galėtų pritraukti pinigus. Vienose iš jų sakoma, kad tik užtenka šį augalą turėti namuose, o kitose – kad po juo reikia pakasti keletą monetų. Ir jau tuomet jūsų namuose bus nuolatinė materialinė gerovė, tai jau tikrai.

Tiesa, yra dar vienas augalas, kuris taip pat vadinamas „pinigų medžiu“, tai zamiokulkas. Jis gėlių parduotuvėse pasirodė ne taip ir seniai, prieš maždaug 10-15 m. Spėjama, kad „pinigų medžio“ titulą jam suteikė augalų platintojai, norėdami taip padidinti pardavimus.

Tikrasis storalapis – tai tikroji svajonė tiems, kurie nori turėti bent kokį nors augaliuką namuose, bet neturi laiko arba tingi juo rūpintis.

Žiemą laistyti galima tik kartą

Pagrindinė taisyklė: kuo mažiau jį laistysite, tuo jam bus geriau (juk jis kilęs iš Afrikos). Žinoma, tai dar nereiškia, kad jo iš vis nereikia lieti, bet bent jau tada, kai nuo sausros pradės raukšlėtis lapeliai. Vasarą paprastai užtenka 1-2 kartus per mėnesį, o per visą žiemą – bent kartą.

Kambaryje jį galite pastatyti ten, kur jums patinka – tiek ant saulės kaitinamos palangės, tiek ant tolimiausios lentynos, – šis augalas prisitaikys bet kur. Tik vėlgi – visiškoje tamsoje, žinoma, kad jis neaugs. Jeigu jau labai jam truks šviesos, pasimatys, kai augalas taps blyškus ir ištįsęs.

Jį labai lengva dauginti – tiesiog nulaužei šakelę ir įkišai į žemę. Ta nulaužta šakelė nepasodinta gali mėnesį pragulėti ant lentynos ir vis tiek paskui prigis, pasodinta į žemę.

Jei užpuolė amarai

Kad ir koks šis augalas būtų nelepus, vis tik ir jį kartais užpuola kenkėjai. Dažniausiai – miltuotieji skydamariai. Tai tokie amarai, kurie panašūs į mažyčius vatos gumulėlius, aplipusius šakeles. Kaip ir visi amarai, jie čiulpia iš augalų jų sultis. Lauko augalams šie skydamariai paprastai daug žalos nepadaro, o kambariuose, kur idealios veisimosi sąlygos, pridaro nemalonumų. Nuo jų veiklos storalapis gali nusilpti, tapti visai nedekoratyvus, pažeistos vietos dažnai dar užsikrečia grybinėmis ligomis, amarais gali užsikrėsti ir kiti kambariniai augalai. Tad reikia imtis priemonių.

Pradžiai pabandykite natūralias: galima visą augalą nupurkšti duše stipria drugno vandens srove iš visų pusių; galima muilinu vandeniu su vatos gabalėliu kasdien nuvalyti pasirodžiusiu skydamarius ir jų lervas nuo šakelių. 

Taip pat galima valyti ir su atskiestu spiritu ar tabako nuoviru. Jeigu šios priemonės nepadės, teks naudoti cheminius preparatus. Bet namuose, kurio oru nuolat kvėpuojate, taip nesinori naudoti tų pesticidų, jie nuodingi ir gali sukelti alergiją. Yra vienas įdomus preparatas “Neemezal”, kuris pagamintas iš Indijoje augančio medžio ekstrakto ir kuris nekenksmingas žmonėms bei augalams, o juo nupurškus kenkėjus, šie pakrato kojas. Šis nebrangus preparatas paprastai parduodamas sodo prekių parduotuvėse, pabandykite.

Kenkėjų ir ligų vis tiek neišvengsite, net jeigu augalų niekada neišnešate į lauką “pakvėpuoti grynu oru” ir net jeigu niekada neatidarote langų. Jie gali atsikraustyti su naujai įsigytais augalais, pasislėpę vazonų apačioje ar žemėse. Jie gali atkeliauti oru, taip pat - prilipę prie rūbų, batų, ar prie augintinio kailio, gali įlįsti pro milimetrinį plyšį orlaidėje. Kartais praeina net mėnuo ar du, kol ant augalų pasimato neprašyti įnamiai.

Tad geriausiai karts nuo karto profilaktiškai apžiūrėti visus kambarinius augalus, ar neatsirado išalkusių kenkėjų pulkelis. Ypač reikėtų atidžiau apžiūrėti lapų apačią ar žemę, kur dažniausiai slepiasi ne tik amarai, bet ir baltasparniai, tripsai, įvairios muselės, kolembolos ir kiti niekadėjai, besikėsinantys į jūsų augalus.