Pasak gėlininkės, pavasarį visų pirma reikia augalus persodinti. Griežtų taisyklių, kaip tai daryti, nėra, tačiau elementarių žinių vis tiek reikėtų. „Žinios reikalingos tam, kad augalą persodindami jam padėtume, o ne dar labiau pakenktume“, – aiškina D. Narbutaitė.
Taigi, jos teigimu, augalus geriausia persodinti kovo-balandžio mėnesį. Tačiau jei augalas įsigytas naujai, gėlininkė jį rekomenduoja persodinti iš karto, nelaukiant pavasario, nes, pasak jos, pramoniniu būdu augalai auginami durpėse, kad juose neįsiveistų ligų ar kenkėjų ir šie nebūtų platinami pervežant augalus iš vienos šalies į kitą. O durpės, anot augalų ekspertės, nėra tinkama terpė augalams augti.
Mažesnius, jaunesnius augalus gėlininkė pataria persodinti kasmet, kiekvieną pavasarį, o didesnius, senesnius, anot jos, užtenka persodinti kas dvejus-trejus metus. Ji pateikia kelis patarimus, kada apskritai reikia persodinti augalus: „Kai augalo šaknys nebetelpa vazone, lipa per viršų, kai augalo lapai ima gelsti ar džiūti – tai irgi gali būti ženklas, kad reikia persodinti, taip pat kai žemė tampa nederlinga, pasidaro panaši į pelenus“.
D. Narbutaitės teigimu, norint augalą persodinti teisingai, reikėtų pasiruošti. Visų pirma, anot jos, svarbu žemė – kiekvienam augalui jos reikia skirtingos. Tam, kad savęs neapsunkintume, ji pataria nepirkti įvairios žemės ir nedaryti žemių mišinių savarankiškai, bet rekomenduoja iškart įsigyti žemių mišinį, pritaikytą konkrečiam augalui, nes vieni augalai mėgsta labiau rūgštinę terpę, kiti – neutralią.
„Šiais laikais jų platus pasirinkimas – yra žemių citrusiniams augalams, paparčiams ir bromelijoms ir pan. Papildomai siūlyčiau įsigyti agroperlito arba vermikulito – tai žemę išlengvinanti medžiaga. Labai gerai juos sumaišyti su žemių mišiniu, kad žemė būtų lengvesnė, oro pralaidumas didesnis, tada augalui bus lengviau augti“, – pataria D. Narbutaitė.
Nusipirktą supakuotą žemių mišinį augalų ekspertė pataria išpilti, papurenti, kad jis gautų oro, išsivėdintų.
Kitas žingsnis, anot gėlininkės – įsigyti tinkamą vazoną. „Vazonas turi būti 2–3 cm didesnis už prieš tai buvusį. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – vazonų skirtumas turi būti toks, kad tarp jų galima būtų užkišti du pirštus. Nes per dideliame vazone žemė gali užsistovėti ir nebus panaudojama“, – aiškina ji.
Pasak D. Narbutaitės, jei augalas labai didelis, su išsikerojusiomis šaknimis, vazonas gali būti ir 10 cm didesnis. „O jei, pavyzdžiui, nusipirkote gerokai aukštesnį vazoną, nes toks, tarkim, geriau atrodo jūsų interjere, galite į vazono dugną įberti 10–15 cm deginto molio granulių – tai drenažas – arba akmenukų. Šis sluoksnis padengs papildomą skirtumą“, – pataria augalų ekspertė.
Paklausta apie vazonus, gėlininkė sako, kad geriausiai augalams tinka terakotos – žemo degimo temperatūros, porėto molio – vazonai.
„Tai senieji moliniai vazonai, be jokios glazūros. Augalams jie tinkami todėl, kad molis labai gerai pasisavina drėgmę, ir palaisčius augalą molis dalį drėgmės sugeria, o vėliau augalui ją grąžina. Kadangi nėra glazūros, augalui tokiame vazone lengviau kvėpuoti“, – aiškina ji.
Įsigijus terakotos vazoną, dieną prieš sodinant į jį augalą ekspertė pataria jį visą įmerkti į vandenį, kad jis prisigertų vandens, ir kad nereikalingos medžiagos pasišalintų į vandenį.
„Vazono apačioje turėtų būti skylutė, po vazonu reikėtų padėti lėkštelę vandeniui išbėgti, kad vanduo vazone neužsistovėtų ir augalo šaknys ar pati žemė nepradėtų pūti. Skylutę dugne reikėtų pridengti didesniu akmenuku arba seno vazono šuke, kad sodinant augalą iš vazono neišbyrėtų drenažo granulės“, – pataria D. Narbutaitė.
Persodinant augalą ekspertė pataria laikytis darbų eiliškumo.
„Iš vakaro augalą reikėtų gausiai palaistyti – persodinant tada mažiau nukentės šaknys. Augalą išėmus iš vazono reikėtų apžiūrėti jo šaknis. Padžiūvusias, papuvusias ar pažeistas šaknų vietas reikėtų nupjauti peiliu, o pjūvį pabarstyti medžio anglies milteliais – tada ta vieta greičiau užgis, nebus tolimesnio puvimo. Šaknis reikėtų išnarplioti, atpalaiduoti. Pavyzdžiui, jei ištraukus augalą iš vazono praktiškai nėra žemių, vien tik šaknys, ir jos visos susipynusios, geriausia būtų kokiu neaštriu įrankiu ar rankomis šaknis papurenti, kad pasodinus į naują vazoną ir apdėjus žemėmis augalas lengviau įsišaknytų ir pasisavintų maistines medžiagas“, – pasakoja gėlininkė.
Ekspertė primena, kad persodinant augalą reikėtų berti drenažą (akmenukus ar deginto molio granules apie 3 cm), tada mažą kiekį tinkamo žemės substrato. Tada jau sodinti augalą, o aplinkui viską apdėti žemėmis ir gerai apspausti, kad neliktų tuščių vietų. Pasodintą augalą ji primygtinai rekomenduoja gausiai palaistyti, o perteklinį vandenį iš lėkštelės išpilti. Tam, kad augalas vazone gražiau, tvarkingiau atrodytų, viršų ji pataria apdėti drenažu ar akmenukais.
„Sodo reikmenų parduotuvėse galima įsigyti augimo aktyvatorių ar purškiamų regeneratorių, kurie padeda augalui greičiau įsišaknyti, geriau apsiprasti naujame vazone ir greičiau augti“, – dalijasi D. Narbutaitė.
Jeigu į pavasarinių darbų sąrašą niekaip nepavyksta įterpti persodinimo, arba jeigu augalas labai didelis ir jį per sunku persodinti, gėlininkė pataria bent jau nuvalyti nuo lapų dulkes ir pakeisti viršutinį žemių sluoksnį – nuimti apie 5–7 cm ir įberti naujos žemės, kurioje daugiau mineralinių medžiagų.
Taigi, pasirūpinkime savo iš žiemos miego bundančiais žaliaisiais augintiniais – dabar kaip tik tinkamas metas. Ir nepamirškime visų pirma išsivalyti langų – pasak D. Narbutaitės, tai labai svarbu augalams, ypač šviesiamėgiams tam, kad jie gautų daugiau šviesos ir fotosintezės procesas galėtų vykti sparčiau.