Sėjimo namuose privalumai:
- Įdomu stebėti, kaip iš sėklos išauga augalas.
- Patogu. Sėklų pakelis, iš kurio išaugs keli daigai, kainuoja mažiau už vieną augalą.
- Didesnis pasirinkimas – pavyzdžiui, palyginkite, kokių formų ir spalvų petunijų parduodama užaugusių, ir kokių yra jų sėklų.
- Pailgėja žydėjimo laikas.
- Pačių užauginti augalai dažnai būna tvirtesni, ištvermingesni. Juk persodinant augalą jam gali nepatikti sąlygų pasikeitimas.
Ir apskritai daugumą sėklų nėra prasmės sodinti anksčiau nei vasario pabaiga – kovo pradžia. Antraip net parūpinus papildomą apšvietimą, sodinant į dirvą tie augalai bus silpnesni už augalus, kurie užaugo esant ilgesnei dienai. Be to, kai kurias augalų rūšis patartina sėti dabar, jei nenorite pavasarį pirkti daigų.
Tokie augalai būtų:
- Vienmečiai augalai, kurių ilgas vegetacijos laikotarpis ir kurie pradeda žydėti, praėjus keliems mėnesiams po pasėjimo. Pavyzdžiui, „Šabo“ gvazdikai pradeda žydėti po 5–6 mėnesių po sėjimo. Eustomos irgi pražysta vėlai.
- Daugiamečiai gumbiniai augalai, kurių sėjimo laikas turi daug įtakos gumbų formavimuisi. Pavyzdžiui, gumbinės begonijos. Pasėjus sėklas, jos pradeda žydėti po5,5–6,5 mėnesio. Geriausia gumba formuojasi gruodį ir sausį pasėtiems augalams. Kovą sėtų augalų gumbai rudeniop būna mažesni – 1–1,5 cm, lyginant su 2–2,5 cm. Dar vienas privalumas – tokie gumbai ilgiau išbūna.
- Augalai, kurių sėklų dygimą reikia spartinti. Pavyzdžiui, akvilegijos, žingiai, gencijonai, burbuliai, vėdryniniai augalai, katilėliniai, raganės, vyrskydės, daugiametės žibuoklės, katilėliai, levandos, raugeriškiniai, irisai, raktažolės, šilagėlės.
Augalai, kurie ilgiau dygsta
- Augalai, kurių sėklos lėtai dygsta, sudygsta po mėnesio ar vėliau. Tai daugiamečių augalų sėklos su stora luobele.
- Augalai, kurie gali augti ne tik lauke, bet ir kambaryje – sprigės, pelargonijos, fuksijos.
- Šilumą mėgstančios daržovės su ilgu vegetacijos periodu, kurių mūsų klimate neįmanoma užauginti, nesudaiginus iš sėklų: šakninis salieras ir poras.
- Vienmečiai augalai, kurie anksti žydi pakabinamuose krepšeliuose įstiklintuose balkonuose, terasose. Pavyzdžiui, lobelijos ir petunijos, pasėtos vasario pradžioje, pradės žydėti jau gegužės pradžioje.
Paskutinį vasario trečdalį galima laikyti sodininkystės pavasario pradžia. Šis metas – kai kurių augalų realus (ne pagal norą) sėjimo laikas. Iki mėnesio pabaigos reikia spėti pasėti salierus, paprikas.
Vasario pabaigoje sėja žemuogių sėklas. Žemuoges galima sėti ir vasarą, ne tik žiemos pabaigoje. Pasėjus vasarį, pirmąsias uogas valgysite jau šį sezoną, o brokuotus daigus galėsite pašalinti ir atlaisvinti vietą. Todėl daugelis sėja žemuoges vasarį.
Trys sunkumai, su kuriais susidursite anksti sėdami:
- Truks šviesos, kadangi dienos dar trumpos.
- Reikės atidžiai stebėti temperatūrą. Dideli temperatūrų pokyčiai gali sunaikinti trapius daigelius.
- Didesnė grybelinių ligų tikimybė dėl drėgmės, kuri reikalinga, kad sėklos sudygtų, ir gana vėsia temperatūra.