Japoniško sodo dizaino principai

Jei norite, kad jums pavyktų atskleisti japoniško sodo dvasią, turite žinoti svarbiausius jo dizaino principus. Gamta - tai tobulybė, kurios turite siekti. Galite ją idealizuoti ar netgi simbolizuoti, tačiau jokiu būdu nekurkite to, ko negali sukurti gamta.

Pavyzdžiui, niekur laukinėje gamtoje nerasite kvadrato formos tvenkinio, todėl nekaskite tokio ir savo sode. Galite įrengti krioklį, bet tik ne fontaną. Dar vienas svarbus dalykas, kurį būtina prisiminti - harmonija, arba „sumi“. Jūsų tikslas - harmoningas gamtovaizdis net pačioje mažiausioje erdvėje. Devynias tonas sveriantis akmuo tikrai ras vietą šešių arų sode, bet kaip toks gremėzdas atrodys ankštame kiemelyje? Jis nė iš tolo nekvepės nei elegancija, nei subtilumu. Tad kruopščiai pasirinkite komponentus.

Akmenys gali reprezentuoti kalnus, o tvenkiniai - ežerus. Nedidelis grėbliu subanguotas smėlio ruoželis netgi gali tapti milžinišku vandenynu. Frazę „mažiau yra daugiau“ pirmą kartą tikriausiai ištarė patyręs sodininkas.

Laiko ir erdvės elementai

Vienas pirmųjų dalykų, kuris krenta į akis vakariečiams, pirmą kartą išvydusiems japonišką sodą, yra kai kurių sodo vietų „tuštumas“. Sodininkams, įpratusiems kiekvieną sodo kampelį užpildyti formomis ir spalvomis, tuščios erdvės atrodo neįprastai, tačiau tai - labai svarbus japoniško sodo dizaino elementas. Ši erdvė, arba „ma“, išryškina aplink ją esančius elementus, o šie išryškina ją pačią. Tai tikroji „in“ ir „yo“ (kiniškai – „yin“ ir „yang“) dvasia. Jei neturi nieko, negali turėti kažko. Ši sunkiai suvokiama mintis yra pagrindinis japonų sodininkystės principas.

Dar vienas dalykas, kurį privalote prisiminti, yra „wabi“ ir „sabi“ sąvokos. Jų, kaip ir daugelio japoniškų žodžių, neįmanoma tiksliai išversti. „Wabi“ žymi kažką vienetinio arba kažko dvasią; turbūt tiksliausi žodžiai, kokius galima rasti, yra „atsiskyręs, nuošalus“. „Sabi“ apibūdina laiką arba tobulą kažko vaizdą; geriausias vertimas būtų „patina“. Cementinis žibintas gali būti „vienetinis“, bet jo išvaizda nėra tobula. Akmuo gali būti senas ir apaugęs kerpėmis, bet jei jis įprastos apvalios formos, jis neturi „wabi“. Turime stengtis atrasti harmoniją.

Abi sąvokos - ir „ma“, ir „wabi/sabi“ - yra susijusios su laiku ir erdve. Mūsų soduose laiką atspindi besikeičiantys metų laikai. Priešingai nei vakarietis sodo savininkas, kuris prasidėjus rudens šalnoms iki pat pavasario nebekiša nosies į sodą, japoniško sodo gerbėjas jį lanko ir juo grožisi visais metų laikais.

Pavasarį grožimasi ryškiai žaliais pumpurais ir azalijų žiedais. Vasarą - kontrastu tarp vešlios žolės ir vėsių šešėlių bei tvenkinyje nardančiomis žuvimis. Ruduo žavi nuostabiomis mirštančių lapų spalvomis, o kai jie nuplazdena į mirtiną žiemos tylą, sodas pasipuošia sniego įkapėmis.

Japonams žiema yra toks pat nuostabus sodo sezonas, kaip ir pavasaris. Medžių šakas nusvėrusį sniegą jie vadina „sekku“, arba sniego žiedais. Jie turi net specialų žibintą „yukimi“, kuris reiškia „žibintą, skirtą stebėti sniegui“. Net sezonas, reprezentuojantis sodo mirtį, japonų sodininkui yra labai ypatingas, kai tuo tarpu vakarietis negali sulaukti pavasario. Galbūt taip yra todėl, kad rytiečiai mirtį laiko neišvengiama, būtina gyvenimo ciklo dalimi, o vakariečiai į ją žiūri su baime.

Sodo aptvėrimas

Dar viena sąvoka, būdinga visiems japoniškiems sodams, yra sodo aptvėrimas. Kaip jau minėjome, sodas turi tapti gamtos mikrokosmosu. Kad jis taptų palaimingu kampeliu, turime jį atitverti nuo išorinio pasaulio. Kai tai padaryta, turime sukurti metodą (ir mąstyseną), kaip į ši mikrokosmosą įeiti ir kaip iš jo išeiti. Japoniškame sode tvoros ir vartai yra lygiai tokie pat svarbūs kaip ir žibintai bei klevai.

Kaip ir visi kiti sodo elementai, tvora ir vartai turi ne tik specifinę funkciją, bet ir stiprią simbolinę reikšmę. Į sodą turime žiūrėti kaip į atskirą pasaulį, kuriame neegzistuoja jokie rūpesčiai. Tvora mus saugo nuo išorinio pasaulio, o vartai yra slenkstis, ties kuriuo mes paliekame savo kasdienius rūpesčius ir vėl pasiruošiame susitikti su pasauliu.

Tvora atspindi dar vieną sąvoką, „miegakure“, kuri reiškia „paslėpti ir atrasti“. Daugelis tvorų yra tik menkutės vizualinės užtvaros, kurias japonai dekoruoja augalais taip, kad už jų esantis sodas būtų vos vos matomas. Kartais dizaineris sienoje iškerta mažutį langelį, kad smalsus praeivis galėtų akies krašteliu žvilgtelėti į šią grožybę. Nesibaiminkite - jis matys tik mažutę dalelę.

Net jeigu norėdami pasigrožėti sodu įeiname į namą, galime susidurti su „sode-gaki“, arba tvorele, kuri pritvirtinama prie architektūrinės konstrukcijos, pavyzdžiui, namo ar kitos tvoros taip, kad paslėptų didžiąją dalį sodo. Jei norite išvysti visą sodą, reikės į jį įeiti. O tada grožėkitės juo, kol laikas ir rūpesčiai praras prasmę.

**************

2015 m. rugsėjo 4-6 dienomis Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyks 31-asis Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas bei Japonijos menų festivalis. Kviečiame atvykti!

Pagrindinės parodos temos: bonsai, suiseki, Japonijos kardai, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba. Taip pat ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, suši gaminimo paslaptys, įvairūs kovos menai. Kongrese apsilankys daugiau nei 35 menininkai iš viso pasaulio.