Seniau tą dieną žmonės darydavo lėles iš popieriaus. Buvo manoma, kad visokios blogybės pereina į lėles, todėl paskui jos būdavo nešamos ir išmetamos į upę ar jūrą. Taip vykdomas ritualinis apsiplovimas ir apsivalymas.
Dabartinį pavidalą šventė įgijo Edo periodo metu (XVII-XIX a.). Tuomet buvo pradėtos gaminti gražios lėlės, vaizduojančios imperatorių, imperatorienę bei jų dvarą.
Lėlės dažniausiai rengiamos Heiano epochos stiliaus drabužiais. Tokie lėlių rinkiniai daromi specialiai šiai šventei ir yra šeimos brangenybė, perduodama iš kartos į kartą.
Šiais laikais šeimos, kuriose auga dukterys, švenčia, linkėdamos joms laimės ateityje. Dar vasario pabaigoje kambariuose išstatomos papuoštos lėlės ir pamerkiamos persikų šakos. Šventės dieną vaišinama specialiais valgiais ir gėrimais.