Prisimindami mirusiuosius, kartu tvarko kapus, grėbia lapus ir spyglius, nurenka išdegusias žvakes, pakeičia gėles ir vainikus. Galiausiai didžioji dalis puošmenų virsta tonas sveriančiomis atliekomis, darkančiomis kapinių vaizdą. Tad apie ką verta pagalvoti iš anksto, norint viso to išvengti?
Rūšiuoti atliekas ne tik namuose, bet ir kapinėse
Bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, lyginant su kitais mėnesiais, pasiruošimo Vėlinėms laikotarpiu kapinėse atliekų kiekis vidutiniškai išauga 200 tonų ir kasmet šis skaičius vis didesnis, - rašoma pranešime spaudai.
Vis tik, didžiausia problema yra ta, jog dauguma šių atliekų galėtų būti perdirbtos, tačiau nukeliavusios ne tuo adresu tokią galimybę praranda.
„Svarbu nepamiršti, kad atliekas reikia rūšiuoti ne tik namuose, bet ir kapinėse. Buitinių atliekų konteineriai, kuriuos galima rasti šalia kiekvienų kapinių, nėra skirti absoliučiai visoms kapų atliekoms.
Jei nurautos gėlės, sugrėbti lapai ar spygliai patenka į buitinių atliekų konteinerius, pūdami skleidžia nemalonius kvapus ir nuodingas metano bei CO2 dujas. Jei žaliosios atliekos paliekamos antrinių žaliavų konteineriuose – tai apsunkina atliekų tvarkytojų darbą, be to, užkerta kelią perdirbti išrūšiuotas popieriaus, plastiko ar stiklo atliekas.
Tad į buitinių atliekų konteinerius turėtų keliauti tik po rūšiavimo likusios atliekos“, – kapus tvarkančiųjų dėmesį atkreipia Daiva Skrupskelienė, „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė.
Vienose kapinėse, pasak ekspertės, specialiai žaliosioms atliekoms būna atvežti didmaišiai ar specialūs konteineriai, kitose – iškasta komposto duobė ar įrengtas gardas. Būtent tose vietose ir turi atsidurti nurautos gėlės, lapai, spygliai ar šakelės.
„Tiesa, keblumų sukelia ir tai, jei žvakės, dirbtinės gėlės ar kitos puošmenos yra sumetamos į žaliosioms atliekoms skirtas vietas. Toks mišrus konteinerių turinys vėliau negali būti kompostuojamas“, – priduria ekspertė.
Patiems pasirūpinti galimybe rūšiuoti atliekas
Ekspertė pabrėžia, kad kiekvienos kapinės turi savo tvarką, todėl atvažiavę tvarkyti artimųjų kapų, gyventojai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį, kaip toje vietoje tvarkyti skirtingas atliekas.
Pavyzdžiui, antrines žaliavas, tokias kaip stiklo ar plastiko indeliai, žvakių įdėklai, esant galimybei reikėtų išmesti į šalia kapinių esančius rūšiavimo konteinerius.
„Tik reikėtų prisiminti, kad prieš išmetant stiklinį ar plastikinį žvakės įdėklą, reikia nuo jo pašalinti vaško likučius. Tuo tarpu į stiklo konteinerį išmetant stiklinius žvakių įdėklus – nuimti metalinius dangtelius.
Tiesa, nuo plastikinių įdėklų dangtelių nuimti nereikia, kadangi tiek plastikas, tiek ir metalas gali keliauti į į tą patį plastiko atliekų konteinerį. Tuo tarpu visos, net ir plastikinės dirbtinės gėlės, turi keliauti į buitinių atliekų konteinerį“, – tvarkantiems kapus pasakoja D. Skrupskelienė.
Tiesa, rūšiavimo konteineriai antrinėms žaliavoms yra ne prie visų kapinių. Tokiu atveju D. Skrupskelienė ragina atliekas nuvežti į artimiausius ar prie namų esančius bendro naudojimo rūšiavimo konteinerius ir ten jas išrūšiuoti.
Sumažinti atliekų kiekį padės kūrybingumas
Išrūšiuoti ir tinkamai sutvarkyti atliekas, be jokios abejonės, yra kur kas geriau nei sumesti jas į bendrą krūvą. Surinktos žaliosios atliekos tvarkytojų bus pristatytos kompostuoti, antrinės – perdirbti, o buitinės atliekos nuvežtos mechaniškai ir biologiškai apdoroti gamyklose.
Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad kurti tvarkingesnę aplinką ir apskritai sumažinti atliekų kiekį kapinėse, gyventojai gali ir rinkdamiesi natūralesnes, tvaresnes kapų puošmenas.
„Tvarkantiems artimųjų kapus, verta pasvarstyti apie tai, kuo pakeisti labiausiai aplinką teršiančias dirbtines gėles ar žvakes plastikiniuose bei stikliniuose įdėkluose.
Po kelių savaičių šios dekoracijos virsta atliekomis, tad visuomet galima kapus puošti tikrų gėlių ar eglišakių puokštėmis, kurios suyra, sodinti daugiamečius augalus, o vietoje vienkartinių žvakių – ant kapo įrengti žibintus, kuriuose užtektų tik pakeisti žvakes“, – pataria D. Skrupskelienė.