Lauke daugumos ligų priežastis – lietus bei saulės trūkumas. Šiltnamiuose – perlaistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas. Taigi, šiek tiek plačiau apie pomidorų ligas.
Kas jiems nepatinka?
Pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, nes dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia jų atsparumą ligoms.
Atsparumas sumažėja ir esant vėsiam orui, dažnai lyjant, todėl šiltnamius sunku vėdinti ir sumažinti santykinę oro drėgmę. Auginant pomidorus lauke, blogai veikia užsitęsę šalti ir lietingi orai. Tai gali visiškai sunaikinti pomidorų derlių.
Didelę reikšmę, siekiant užauginti sveikus pomidorus, turi tinkamas jų veislės pasirinkimas. Neverta eksperimentuoti ir laukui skirtų pomidorų auginti šiltnamiuose ir atvirkščiai. Tačiau net ir laikantis nurodytų patarimų išvengti ligų gali būti sunku.
Maras
Dažna liga, kurios bijo visi pomidorų augintojai. Sukėlėjas – parazitinis grybas Phytophthora infestans. Maru serga visi bulvinių šeimos augalai: bulvės, paprikos, baklažanai. Vėsiomis lietingomis vasaromis derlius sumažėja 3–4 kartus arba beveik visas prarandamas. Augalai apsikrečia per labai trumpą laiką. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir auginamų veislių atsparumo šiai ligai, maro inkubacinis periodas trunka 3–13 dienų. Liga labai greitai išplinta nuo pirminių židinių ir per keletą dienų visi pomidorai gali žūti.
Ant pažeistų pomidorų stiebų, lapų ir vaisių (ypač žalių) atsiranda pailgos ruduojančios dėmės. Puvinio dėmės plinta ir vaisiaus viduje. Lapų gyslos juoduoja, lapai džiūsta. Esant didesnei kaip 75 proc. oro drėgmei ir 15–20 °C temperatūrai, ant pažeistų audinių susiformuoja pilkšvai baltas grybo pelėsinis apnašas. Užkratas pernešamas su bulvių gumbais, pomidorų sėklomis, gali likti nesupuvusiose augalinėse liekanose.
Kaip išvengti. Neauginti pomidorų arti bulvių ar po jų. Šiltnamiuose palaikyti žemą santykinę oro drėgmę, vėdinti šiltnamius, neleisti didelių temperatūros svyravimų dieną ir naktį, kad nesusidarytų vandens kondensatas ant lapų. Pasirodžius pirmiesiems maro požymiams – augalus purkšti fungicidais. Pirmam purškimui, kai pomidorai intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio poveikio fungicidą Previcur Energy. Šis fungicidas pasižymi gydomosiomis ir apsauginėmis savybėmis. Jis stabdo grybienos augimą, sporų vystymąsi, sporuliaciją, ir tokiu būdu neleidžia ligai plisti.
Kitas fungicidas Revus 250 SC lokalaus sisteminio veikimo, skirtas bulvių ir pomidorų apsaugai nuo maro. Veiklioji medžiaga mandipropamidas pasiskirsto visame augalo lapų paviršiaus vaškiniame sluoksnyje, todėl po purškimo nudžiūvus lapų paviršiui lietus produkto efektyvumui įtakos neturi. Veiklioji medžiaga daro įtaką grybo fosfolipidų biosintezei ir taip pažeisdama ląstelės membranų funkcijas blokuoja sporų sudygimą.
Mandipropamidas turi puikų apsauginį veikimą ir tik dalinį gydomąjį – sporų dygimo metu. Grybo vystymasis sustabdomas iš karto nupurškus. Po pomidorų žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus 250 SC. Jį leidžiama naudoti iki trijų kartų per sezoną.
Pomidorų sausligė
Dar vadinama juoduoju vaisių puviniu, alternarioze. Vienodai kenkia lauke ir šiltnamiuose augantiems pomidorams. Ligos sukėlėjas – plačiai paplitęs grybas Alternaria solani. Serga taip pat visi bulvinių šeimos augalai. Optimaliomis sąlygomis inkubacinis periodas apsikrėtus lapams tęsiasi dvi tris, apsikrėtus vaisiams – 8–12 dienų. Dažniau pažeidžiami apatiniai lapai, ant kurių atsiranda įvairios formos rudų, koncentriškai rievėtų 0,5–1,0 cm skersmens dėmių. Dėmių daugėjant, joms susiliejus, lapai džiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni.
Ant apkrėstų vaisių nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos plinta tamsios spalvos sauso puvinio dėmė. Jos paviršius greit apsitraukia juodomis apnašomis. Infekcijos pradžia gali būti užkrėsta sėkla, dirvos paviršiniuose sluoksniuose likusios sirgusių augalų liekanos. Su oro srovėmis ir vandens lašais grybo sporos greitai paplinta. Užsikrėtimo pradžiai svarbu, kad keletą valandų lapai būtų šlapi.
Kaip išvengti. Pomidorus rekomenduotina sodinti tame pačiame lauke ne dažniau kaip kas treji metai. Kai kurie fungicidai, naudojami nuo maro, yra efektyvūs ir nuo sausligės.
Kekerinis puvinys
Pomidorų kekerinį (pilkąjį) puvinį sukelia parazitinis grybas Botrytis cinerea. Išskirtiniai požymiai: pažeidimo vietoje, esant didelei aplinkos drėgmei, susidaro pilkos spalvos pelėsinis apnašas arba ant pomidorų vaisių paviršiaus atsiranda specifinis pažeidimas, vadinamoji tariama (menama) infekcija – apskritos 0,5 cm diametro dėmės. Optimaliausios sąlygos patogenui vystytis yra aukšta 95–100 proc. santykinė oro drėgmė ir 16–20 °C temperatūra. Šaltu, apsiniaukusiu ir lietingu oru, kai ypač sunku vėdinti šiltnamius, masiškai pūva ir krinta pažeisti vaisiai.
Ligos paplitimui taip pat turi įtakos silpnas apšvietimas, augalų pažeidimas kitomis ligomis, kalio ir fosforo trąšų trūkumas substrate. Paprastai grybas puola negyvas ar mechaniškai pažeistas augalo dalis, pvz., apyžiedžio likučius, žiedstiebius, nebesivystančius vaisius, atžalų, lapų šalinimo, parišamo špagato įtrintas vietas.
Grybas konidijų, skleročių ir grybienos pavidalu gali peržiemoti dirvoje ant augalinių liekanų. Lieka gyvybingas taip pat sėklų paviršiuje, ant šiltnamių, sandėlių ir kt. konstrukcijų, įrankių, taroje ir pan.
Kaip išvengti. Sustabdyti kekerinio puvinio plitimą sunku dėl grybo biologinių savybių, nes išsivysto fungicidams atsparios grybo rasės. Svarbu vengti temperatūros svyravimų dieną ir naktį, kad nesusidarytų vandens kondensatas. Šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę, gerai vėdinti šiltnamius, ypač polietileninius, vengti per didelio augalų sutankinimo. Stengtis išlaikyti sausą augalų paviršių, ypač naktimis, kai temperatūra nukrenta iki +15 °C. Ligotus augalus ir vaisius šalinti ir sunaikinti. Pažeistus stiebus aptepti kreidos ir fungicido mišiniu.
Sklerotinis puvinys
Dar vadinamas baltuoju puviniu – viena žalingiausių grybinių ligų (sukėlėjas grybas Sclerotinia sclerotiorum). Labiausiai nukenčia pomidorų stiebai ir vaisiai. Pažeistos vietos pasidengia balta lyg vata grybiena, kurioje vėliau susidaro juodos spalvos dariniai – skleročiai. Grybo skleročiai, patekę su augalinėmis liekanomis į dirvą, gali joje išlikti gyvybingi iki dvejų trejų metų. Todėl vietos pakeitimas – į naudą, išvengiant pakartotinio infekcijos plitimo.
Ligai plisti palankios sąlygos susidaro, kai yra palyginti vėsu, daug drėgmės, dažnai lyja, augalai auga per tankiai, blogai vėdinami. Stiebas gali pūti bet kurioje vietoje ir virš pažeidimo vietos augalas žūsta. Tad, jei pūva apatinė stiebo dalis, žūsta visas augalas.
Kaip išvengti. Labai svarbu sudaryti optimalias augti sąlygas. Šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, gerai vėdinti šiltnamius, ypač su polietileno danga, vengti per didelio augalų sutankinimo. Naikinti pirminius ligos židinius. Giliai aparti augalines liekanas. Pažeistus stiebus ir po genėjimo atsiradusias žaizdas aptepti pagamintu iš kreidos, medžių pelenų, molio mišiniu. Augalus saikingai tręšti azotinėmis trąšomis, kad gausiai neaugintų žaliosios masės. Kalio bei mikroelementų trąšos suteikia augalams atsparumo.
Rudoji dėmėtligė
Sukeliama parazitinio grybo Cladosporium fulvum (sinonimas Fulvum fulvum). Serga neatsparių veislių pomidorai, auginami po polietileno plėvele. Ši liga daugiausia pažeidžia lapus. Viršutinėje lapo pusėje pradžioje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių apskritų, 0,5–1,0 cm skersmens dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro pradžioje šviesiai pilkos, vėliau paruduojančios lyg aksomas apnašos.
Kuo temperatūra žemesnė, tuo didesnė drėgmė reikalinga infekcijai. Kai temperatūra 15 °C, užsikrečiama esant 90 proc. drėgmės, kai – 20 °C, esant 75 proc. Esant mažesnei nei 70 proc. santykinei oro drėgmei nebeužsikrečiama. Ligos pažeisti lapai džiūsta ir nyksta. Negydant pomidorų derlius mažėja, o pribrendę vaisiai lėčiau noksta. Sukėlėjas žiemoja su augalų liekanomis, dirvos, sėklų paviršiuje, ant inventoriaus.
Kaip išvengti. Būtina didinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, sudaryti optimalias augimo sąlygas. Pasirinkti veisles, kurios yra atsparios rudajai dėmėtligei.