Pavyzdingieji namų valdų savininkai tai jau padarė, tačiau šis pavasaris buvo toks, kad augalų mylėtojams ne baldai pirmiausia rūpėjo. O ir šių darbų smagiausia imtis lauke, kai augalais jau pasirūpinta ir ateina metas jais tiesiog gėrėtis.
Lyg žmogaus oda
Gal ir keista, bet pasirūpinti baldų grožiu reikia remiantis tais pačiais principais, kaip ir žmogaus oda – dera žinoti jos tipą, savybes ir parinkti tinkamas priemones. Kitaip tariant, pirmiausia žinoti, kuo yra padengtas baldas. Dažus atskirti lengviausia, jų spalva kalba pati už save.
Dar palyginti neseniai sodo stalai ir suolai būtent dažais ir būdavo perdažomi. Jais dengdavo ne tik baldų, bet ir skulptūrų paviršių. Skulptorius Algimantas Sakalauskas, VšĮ Meninė drožyba direktorius, juokiasi, kad Č. Milošo dvare prieš dešimtmetį statytą ir latviškais aliejiniais dažais nudažytą paminklą nuplovė ir pamatė, kad net nereikia perdažyti.
„Svarbiausia, kad mediena kvėpuotų. Dažų ar kitos paviršiaus dangos paskirtis – neįleisti drėgmės, bet patekusią išleisti. Jei plėvelė sandari, viduje esanti ar per pažeidimus patekusi drėgmė kaupiasi ir medis ima dūlėti. Medienai labiausiai kenkia ne šaltis ar karštis, o temperatūros svyravimai ir saulės spinduliai. Kai atvažiuojame atnaujinti savo statytų paminklų, skulptūrų, dažnai matome, kad iš šiaurės pusės dar viskas tvarkoje, o pietinę jau būtina tvarkyti“, – vardija skulptorius.
Jei dažų sluoksnis lygus, nesuskilinėjęs, neatšokęs, vadinasi, baldą drąsiai galima valyti ir tuojau pat naudoti. Jei baldai ar kiti medžio dirbiniai, puošiantys kiemą, yra lakuoti, o lakas nepažeistas, darbo taip pat nebus daug. Tačiau jei dažai ar lakas vietomis pažeisti, susidėvėję, teks griebtis atnaujinimo darbų – nutrinti švitriniu popieriumi viską, kas atsilupę, ir dažyti arba lakuoti iš naujo.
Pirmiausia – valyti
Muilas ir vanduo kartą per sezoną lauko baldams nepakenks. Drėgna kempinėle ar mikropluošto šluoste tiesiog nuvalykime dulkes ir paviršinius nešvarumus, gerai apžiūrėkime, ar yra kokių pažeidimų, įsisenėjusių nešvarumų ar pelėsio.
Jei baldai įsigyti neseniai ir buvo laikomi apsaugant nuo drėgmės, to lengvo apšluostymo jiems pakaks. Jei juntame, kad norime juos nuplauti higienos sumetimais ar dėl susikaupusių nešvarumų, taip ir padarykime, naudodami vandenį su kokiu nors neutraliu plovikliu, ūkiniu muilu ar valgomąja soda. Labai pravers ir šepetėlis, ypač jei baldai pinti, nesvarbu, iš tikrų ar sintetinių vytelių.
Pastarieji itin ištvermingi bet kokioms procedūroms, dažniausiai gali būti plaunami ir naudojant aukšto slėgio įrenginius. Svarbu pasitikrinti, ar tie įrenginiai nebus per daug galingi, pasitaiko, kad nuo stiprios srovės tiesiog sulūžta baldų konstrukcija.
Su natūraliu daiktu visuomet reikia būti atsargesniam – šepetėliu nušveisti iš natūralių vytelių pinti baldai turi būti kuo greičiau nuskalaujami švariu vandeniu, kiek įmanoma nupurtomi, kad vanduo kuo trumpiau užsiliktų tarp vytelių ir džiovinami nedideliame pavėsyje.
Džiovinant saulėtoje vietoje per karščius reikėtų būti itin budriems, nes baldai gali deformuotis. Laiku pastebėjus, kad forma kinta, baldas persikreipė, galima mėginti atitaisyti rankomis.
Smulkių defektų taisymas
Pastebėję mediniame paviršiuje plyšius, užtepkime juos medžio glaistu, kad šis įtrūkimas nedidėtų ir nesiplėstų. Patepę glaistu ir palaukę, kol nudžius, užtepkime hermetiko. Jeigu šis medinis baldas jau ilgą laiką stovėjo lauke, prieš jį glaistydami, dažydami ir padengdami sandarikliu, gerai nušlifuokime.
Suteptą, papilkėjusią ar pažeistą vietą reikėtų nušlifuoti išilgai pagal medienos kryptį, nuvalyti dulkes ir dažyti, lakuoti arba patepti aliejumi, geriausia tokiu pačiu, kokiu buvo dengti gamintojo. Įsigyjant baldus, vertėtų tai užsirašyti, tuomet net ir neradus lygiai tokio paties galima pasikonsultuoti su specialistais.
„Dabar daug kas pageidauja ekologiškumo, todėl įsigyja įvairių dažų vandens pagrindu, tai tikrai sveikintina, bet reikia pasirengti tam, kad jie nebus tokie ilgalaikiai kaip sukurti spirito pagrindu. Dar būtina žinoti, kad spygliuočių ir lapuočių medienai reikia skirtingų priemonių. Taip pat turėti omenyje, kad kuo tamsesnė spalva, tuo ji geriau apsaugo nuo saulės spindulių ir pati mediena tamsėja lėčiau. Daugelis nori, kad baldai ir sodo akcentai būtų kuo šviesesni, panašesni į natūralią medienos spalvą. Iš pradžių galima rinktis šviesesnę spalvą, o kitus kartus jau vis tamsesnę, nes mediena nuo saulės taip pat tamsėja“, – pataria A. Sakalauskas.
Kokias priemones pasirinkti pagal medienos rūšį ir sąlygas, kuriomis bus laikomi baldai vasarą bei žiemą, skulptorius ragina išsiaiškinti ten, kur jomis prekiaujama, nes labai didelė tiek kainų, tiek kokybės įvairovė. Todėl niekas negali patarti, nežinodamas konkrečios situacijos.
Gruntas, kurio pigmento sudėtyje yra nanodalelių, maksimaliai pristabdo ultravioletinių spindulių poveikį mediniam paviršiui. Grunte dažnai būna priedų, apsaugančių nuo pelėsių. Gruntui susigėrus ir išdžiūvus, galima naudoti antrą sistemos komponentą – alyvą, neleidžiančią vandeniui patekti į medienos vidų. Reikėtų atsižvelgti, kokios paskirties yra baldas.
Jei restauruojame stalą, suolą ar gultą, po gruntavimo reikėtų naudoti dvikomponentę skaidrią alyvą – ji yra atsparesnė trinčiai. Jei paviršius tik vertikalus, tiks tos pačios spalvos, kaip ir gruntas, alyva, skirta vertikaliems paviršiams.
Jei medis yra brangesnės rūšies, jo paviršių geriau atnaujinti ne šlifuojant, o naudojant specialius valiklius, kurie savo sudėtyje neturi chloro. Tokiu būdu mediena atgauna savo natūralią išvaizdą. Alyvuotus paviršius reikia prižiūrėti taip, kaip nurodo medžiagų gamintojas. Svarbiausia laiku sutvarkyti pažeistas, susitepusias vietas, neleisti nešvarumams įsigerti į medį.
Lengviau išvalomas dėmes pašalins buitinis baldų poliruoklis. Nuvalius nešvarumus, baldo paviršių reikėtų tolygiai padengti buitiniu poliruokliu ir palaukti, kol išdžius.
Jeigu ant lakuoto ar dažyto baldo atsirado sunkiai išvalomų dėmių ir įbrėžimų, kurių poliravimo priemone pašalinti nepavyksta, teks šlifuoti ir lakuoti ar dažyti iš naujo.
Lakuotos turi būti tik trys paviršiaus pusės, apatinė paliekama neapdirbta. Drėgmė, kad ir kaip saugotume, patenka į medieną, todėl reikia palikti galimybę jai išgaruoti. Jei iš visų pusių bus apsaugota laku, drėgmė neturės kaip pasišalinti iš medžio ir baldas ims pūti.
Kai dažai nudžius, baldą galima apipurkšti hermetiku. Keletas jo sluoksnių padės pasipriešinti atmosferos poveikiui bei sulaikys medieną nuo deformacijos. Sandariklių galima įsigyti purškiamų arba skystų skardinėse.
„Atšviežinimas“
Aliejuotus baldus alyvuota kempine galima valyti ne tik tada, kai atsiranda nešvarumų ar įbrėžimų. Tai patartina daryti ir profilaktiškai, ypač po žiemos. Patrynus paviršių alyvuota kempine, atsinaujina baldų spalva, išryškėja medžio struktūra.
Negalima imtis bet kokių priežiūros priemonių. Jei turime tikmedžio baldų, paviršių impregnuokime tik tikmedžiui skirtu aliejumi, jei ąžuolinius baldus – ąžuolui, o pušnius – pušims skirtomis priemonėmis.
Kitus apsitrynusius medinius lauko baldus po žiemos vertėtų impregnuoti. Impregnavimo priemonėmis paviršių reikėtų tepti tris kartus. Pirmiausia paviršius turėtų būti padengiamas skaidriu impregnantu. Jis yra tarsi gruntas, įsiskverbiantis į medį ir suteikiantis atsparumo nuo kenkėjų, grybelio.
Antrą kartą medinis paviršius dengiamas spalvą suteikiančiu impregnantu. O trečias sluoksnis medieną turi apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Šiuolaikinės impregnavimo priemonės sudėtyje paprastai turi antiseptinių medžiagų, kurios apsaugo nuo kenkėjų.
Jei įsimetė pelėsis, naudokime specialias priemones. Paprastai tai yra atskiestas nuodas, kuris įsiskverbia į medį ir nunuodija pelėsį. Iš pradžių gerai nuvalykime ar net pašveiskime supelijusį paviršių. Ištepkime pelėsį naikinančia priemone keletą kartų, kad giliau įsigertų į medį. Palaukime parą ir sausai nuvalykime paviršių.
Aliejavimas
Aliejai būna skirtingų pagrindų – bazės. Jei panaudosime ne tos bazės aliejų, didelė tikimybė, kad atsiras baltų dėmių. Jei nežinome, kokiu aliejumi baldas buvo dengtas, turime įsigiję kitokio aliejaus ir nusprendėme rizikuoti, tuomet verčiau aliejumi padenkime plotelį mažiau matomoje vietoje. Palaukus kitos dienos ir nieko blogo nepastebėjus, galima aliejuoti visą baldą.
Prieš tepant aliejumi, jau naudotus baldus nuplaukime ir nusausinkime, leiskime išdžiūti, o aliejų tepkime mažu minkštu teptuku, kempinėle arba audiniu. Po 20 minučių ar pusvalandžio nuvalykime perteklių.
Dar sykį patrinti sausu medvilniniu skuduru reikėtų po 3–4 valandų, taip nuvalysime nesusigėrusį aliejų. Jei to nepadarysime, po paros aliejus sukietės ir ten, kur bus palikta nesusigėrusi „balutė“, liks blizgi dėmė, kuri dar ilgai bus lipni, o, norint ją pašalinti, teks trinti tirpikliu ar net šlifuoti. Jei viską padarysime tinkamai, po paros aliejumi dengtu baldu galėsime naudotis. Esant reikalui, procedūrą pakartosime, nors geriau tai padaryti po kelių mėnesių, tuomet baldą kartu ir atnaujinsime.
Pasigaminus medinį suolelį patiems arba įsigijus niekuo nepadengtus medinius baldus, prieš tepant aliejų patartina ranka perbraukti medinį paviršių: gali paaiškėti, kad jis nėra visai lygus, nors iš pradžių taip ir atrodo. Jei pajutome šiurkštų paviršių, pašveiskime smulkiu švitriniu popieriumi (švitro numeris turi būti ne mažesnis nei 180). Šveisti reikia išilgai medienos plaušo, jokiu būdu ne skersai.
