Vazonėliuose augantys spygliuočiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir šilto kambario oro. Tad juos reikia laikyti vėsioje ir nesaulėtoje vietoje, pavyzdžiui, ant šiaurinės palangės. Nesilaikant šių reikalavimų, augalai pradės gelsti, vysti.

Pasibaigus šventėms spygliuočius (pavyzdžiui, kadagius, kiparisus arba tujas), jei jie buvo apipurkšti “šerkšnu”, reikės gelbėti nuo tokios “puošmenos” - kruopščiai nuplauti šiltu dušu. Mat lipnus “šerkšnas” užkemša spygliuočio poras ir neleidžia augalui kvėpuoti.

Jei parduotuvėje nusipirkote iš užsienio atvežtą spygliuotį, tai jį pavasarį (gegužę) reikės persodinti į 5-7 cm platesnį ir aukštesnį vazoną su universalia žeme, neužmirštant įrengti dugne drenažą. Persodintus augalus nusistovėjus šiltiems orams reikės išnešti į lauką, tačiau nevalia jų palikti saulės atokaitoje, nes augalų spygliukai apdegs. “Pavasarį persodintieji spygliuočiai iš pradžių laikomi pusiau pavėsingoje vietoje. Galima juos pasodinti į dirvą, tačiau nėra garantijos, kad jie gerai prigis ir peržiemos. Tad saugiau juos auginti vazonuose, o rudenį vėl atsinešti į kambarį. Beje, gražuolį kiparisą galima auginti kambaryje ištisus metus”, - pataria VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr.Judita Varkulevičienė.

Dar nevėlu pasimerkti forzitijų, triskiaučių migdolų, dekoratyvinės vyšnios, lazdyno šakelių. Pražydinti tinka gausiai pumpurais nusėtos šakelės, kurios tuo greičiau pražys, kuo šiltesnėje patalpoje laikysime jas pamerktas. Tiesa, vėsesnėje patalpoje šakelės skleisis ilgiau, tačiau ir žydės ilgiau. Svarbu neužmiršti kasdieną pakeisti vandenį inde, kuriame jos pamerktos.