Žiedai ir pažiedės
Puošniausioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima) natūraliai paplitusi Centrinėje Amerikoje, o auginama beveik visose šilto klimato šalyse. Gamtoje ji gali užaugti iki 3–4 m aukščio. Soduose šios rūšies karpažolės formuojamos kaip medeliai, krūmai ar net bonsai. Vazonėliuose auginami žemų veislių augalai, parduodami jauni. Kartais, kad jie išliktų gražios kompaktiškos formos, naudojami augimą stabdantys preparatai.
Puošniausiosios karpažolės žydi trumpiausiomis metų dienomis. Tikrieji žiedai yra sunkiai pastebimi, smulkūs, susitelkę į nedideles kekes pažiedlapių centre. Spalvingi pažiedlapiai šakelių viršūnėse atrodo lyg žiedai. Natūraliai augančių augalų jie būna ryškiai raudoni ir smulkesni nei lapai. Įvairių veislių augalų pažiedlapiai gali būti visokių raudonų atspalvių, rožiniai, šviesiai rausvi ar gelsvi, balti, kartais dvispalviai ir dažniausiai dydžiu nenusileidžia lapams.
Būkite atsargūs
Pažeistose puošniausiosios karpažolės stiebo ir lapų vietose išskiria baltos lyg pienas sultys. Nepamirškite – jos yra nuodingos, gali sudirginti odą, akis, burnos gleivinę. Tad visus darbus (tiek priežiūros, tiek puošybos) dirbkite mūvėdami pirštines.
Jei karpažolių šakelėmis puošite stalą, lėkštes – būtinai anksčiau minėtomis priemonėmis sustabdykite sulčių tekėjimą ir kotelius izoliuokite apvyniodami folija. Jas dėkite atsargiai, kad neįlaužtumėte lapo ar pažiedės.
Vaikus įspėkite, kad negalima šių augalų skinti ir su jais žaisti. Jei turite gyvūnėlių, pasirūpinkite, kad jie nepasiektų karpažolių.
Kaip išsirinkti geriausią augalą
Augalo amžių išduoda tikrieji žiedai. Gerai įsižiūrėjus tarp pažiedlapių galima pamatyti pumpurus, gelsvai raudonus žiedelius arba žalsvas dėžutes vietoj peržydėjusių žiedų. Jei išsiskleidę tik keli tikrieji žiedai, augalas išsilaikys ilgai – mėnesį ir ilgiau. Atkreipkite dėmesį, ar ant lapų nėra dėmių, ar visi tvirtai laikosi. Net ir trumpai perdžiovintas augalas numeta dalį lapų ir tampa negražus.
Nesušaldykite karpažolės veždami namo. Vėsiu oru iš parduotuvės ją neškite apgaubtą maišeliais arba suvyniotą į popierių.
Ilgai žydės tinkamoje vietoje
Namuose karpažolėms tinkamiausias šviesus kambarys. Saulėtų dienų gruodžio mėnesį beveik nebūna, todėl jų dengti nuo kaitrių spindulių nereikia. Atvirkščiai – reikia saugoti nuo skersvėjo ir šalto oro. Žemesnėje nei 15 ºC temperatūroje karpažolės ima vysti, praranda spalvą. Jei jos supakuotos į maišelius, kuo greičiau išimkite – tegul lapai gauna oro. Patikrinkite, ar pakankamai drėgna žemė.
Mažuose vazonėliuose augančias karpažoles laistyti reikia dažnai. Vanduo turi būti kambario temperatūros. Iš padėklo jis išpilamas po kelių minučių, nes užmirkimas pavojingas šaknims. Karpažolėms kenkia nuo šildymo įrenginių kylantys sauso ir šilto oro srautai. Pasistenkite, kad jie tiesiogiai nesiektų augalų. Lapai krinta, kai laistoma šaltu vandeniu, per drėgna arba per sausa žemė vazonuose.
Jei auginsite ilgiau
Peržydėjusios karpažolės po kiek laiko pradeda mesti spalvingus pažiedlapius. Tokios dažniausiai išmetamos. Bet galbūt norėsite pratęsti jų gyvenimą ir kitais metais pasidžiaugti ne vienu, o keliais žiedynais. Palaukite, kol nubyrės didesnė dalis lapų, bet dar nepradės augti naujos šakelės, ir nugenėkite. Augalai apkarpomi taip, kad ant šakelių liktų tik po 2–3 pumpurus. Galite formuoti medelį arba krūmą.
Karpažoles laikykite prie rytinių ar vakarinių langų, laistykite labai saikingai. Netrukus pradės sprogti pumpurai.
Vasario antroje pusėje ar kovo mėnesį jas persodinkite į didesnius vazonėlius su kompostine arba durpine žeme. Laistykite gausiau, dar po mėnesio pradėkite tręšti universaliomis trąšomis kambariniams augalams. Karpažolės auga greitai, per sezoną ūgliai gali ištįsti iki 0,5 m. Vasaros pradžioje per ilgus stiebus galima patrumpinti, kad jos tankiau šakotųsi. Jau per pirmą vasarą augalai pavirs tankiais žaliuojančiais krūmais ar medeliais.
Kad karpažolė žydėtų vėl ir vėl
Norint pražydinti puošniausiąją karpažolę, užtenka vienos gudrybės. Gėlininkai žino, kad ši gėlė sukrautų žiedpumpurius, turi praeiti ne mažiau kaip 30 trumpų dienų. Galbūt namuose ne visada pavyksta sukurti tokias sąlygas. Augalas šviesoje kasdien turėtų išbūti ne ilgiau kaip 10 valandų, o 14 valandų per parą – visiškoje tamsoje. Jei vazonas stovi kambaryje, kur vakarais įjungiama šviesa, jis nežydės.
Pabandykite karpažolę lapkričio mėnesį laikyti kambaryje, kur vakarais būna tamsu. Neturite tokio – kas vakarą ją uždenkite kartonine dėže arba įdėkite į spintą. Nedidelius, nesunkius vazonėlius galima kilnoti: rytą – ant šviesios palangės, vakare – į tamsų sandėliuką.
Jei vis dėlto tokia priežiūra Jums nepriimtina, džiaukitės lapų žaluma. Tvarkingai genima, suformuota karpažolė tikrai papuoš namus.