Geriausia laistyti gėles pilant vandenį vazono pakraštyje arba į padėklą. Beje, po 20 min. visą padėkle likusį vandenį reikia išpilti. Jokiu būdu negalima sušlapinti svogūninių gėlių svogūnų, iškilusių žemės paviršiuje.
Gėlės žiemą laistomos rytais. Ramybės būklėje esantys augalai laistomi kartą per mėnesį, o esantieji ramybėje iš dalies - kartą per savaitę. Tuos augalus, kurie žiemą auga ir žydi (sprigės, hortenzijos, azalijos), reikia normaliai laistyti ir tręšti, o palaisčius supurenti žemės paviršių.
Gėlėms svarbi ir kambario oro temperatūra. Pavyzdžiui, žilės, kalijos, azalijos, raktažolės žydi ilgiau esant 10-12 laipsnių šilumos. Tuo tarpu tropikų augalams reikia 18-20 laipsnių, nors fikai gali ištverti ir 14-16 laipsnių temperatūroje. Vėsesnėje temperatūroje (8-16 laipsnių) žiemoja ir subtropiniai augalai: gebenė, aspidistras ir kt. Žiemą vidutinio klimato juostoje minėtiems augalams reikia daugiau šviesos. Daugiausiai šviesos gauna ant palangės stovintieji augalai (apie 75-80 proc.), per metrą nuo lango stovintys augalai - 50 proc., o per 3 metrus - tik 3-4 proc. šviesos. Tad žydinčias ir margalapes gėles reikia papildomai apšviesti. Ant palangės tropines gėles reikia laikyti ant medinių padėklų ar storo popierių sluoksnio. Galima vazonus įstatyti į lovelius su samanomis ar durpėmis. Mat žemė vazonuose neturi būti šaltesnė už aplinkos orą. Tik tuomet augalų šaknys galės siurbti vandenį, nepus.
Žiemą saulėtoje vietoje reikia laikyti meilenį, kinrožę, kalankę, citrinmedį, karpažolę, eševeriją, pelargoniją, alaviją, begenviliją, agavą, margenį, mirtą, juką, kaktusus ir kt. Tamsesnę vietą pakenčia aspidistra, skindapas, filodendras, sanpaulija, chlorofitas, aglaonema, papėdžialapis, gebenė, papartis, monstera.
Blogai, jei žiemą apšąla seni langai - apšals ir gėlės, laikomos ant palangės. Tad tokius langus reiktų iš vidaus pridengti plėvele ar užuolaidomis. Antraip žiemą neliks atgaivos akims - žalių lapų ir įvairių spalvų žiedų.