Dienos eigoje mums tenka ne kartą užvirti vieną ir tą patį vandenį. Mes visi verdame kavą ar arbatą, taip pat šildome sriubas ar sultinius. Daugeliui žmonių turbūt yra kilęs klausimas, ar daugkartinis virinimas nekenkia sveikatai? Juk internete galima aptikti nuomonių, esą pakartotinai užvirintame vandenyje atsiranda kancerogeninių junginių. Iš karto galime pasakyti: jei žalingų medžiagų vandenyje ar sultinyje nebuvo nuo pat pradžių, tai jų neatsiras ir kelis kartus užvirinus tą patį skystį.
Vienintelis dalykas, kuris keičiasi virinant vandenį (be temperatūros ir agregatinės būsenos), yra jo kietumas. Vandens kietumas gali būti laikinas ir pastovus (arba karbonatinis ir nekarbonatinis). Pastovus (nekarbonatinis) kietumas priklauso nuo vandenyje esančių priemaišų, pirmiausia druskų bei metalų (sulfatų, chloridų, nitratų). Kartais šių priemaišų gali būti labai daug, tačiau mus vandentiekiu pasiekiantis vanduo jau būna cheminiu ir fiziniu būdu pravalytas, kad nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai. Virinimas jokio poveikio pastoviam vandens kietumui neturi.
Visai kas kita yra laikinas (karbonatinis) vandens kietumas. Jis priklauso nuo kalio ir magnio karbonatų bei hidrokarbonatų kiekio vandenyje. Nors jie nėra pavojingi žmogaus sveikatai, virinant vandenį, galima sumažinti šių medžiagų kiekį skystuoju pavidalu. Užvirinus vandenį, kalis ir magnis virsta nuosėdomis – tomis baltomis apnašomis, kurios nugula ant arbatinuko dugno ir sienelių.
Taigi, jei košės nesugadinsi sviestu, tai vandens nesugadinsi virinimu. Kitaip tariant, tą patį vandenį galima virinti tiek, kiek reikia.
Tačiau turime išsklaidyti ir dar vieną baugų mitą, esą verdančiame vandenyje susidaro žalinga medžiaga – deuteris, skatinantis senėjimą. Deuteris žmonėms nėra pavojingas, nes tai tėra vandenilio izotopas. Be to, virintame vandenyje jo būna tiek mažai, kad jis apskritai negali turėti kokios nors įtakos organizmui.