Vyriškuose drabužiuose sagos tradiciškai prisiuvamos dešinėje, o moterų – kairėje pusėje, rašo novate.ru. Kas nulėmė tokią vyriškų bei moteriškų drabužių ypatybę, ir ar iš tikrųjų jos priežastis yra susijusi su lyties tapatybe?
„Mergaitės – į kairę, berniukai – į dešinę“. Tradicija siūti sagas vyriškų drabužių dešinėje, o moteriškų drabužių kairėje pusėje susiformavo maždaug XIV amžiuje. Tačiau šis įprotis yra atsklidęs dar iš Viduramžių garderobo. Esmė ta, kad kilmingos ir dailios panelės niekada savarankiškai nesirengdavo oficialiomis sukniomis. Šioje srityje joms visada padėdavo tarnaitės.
Prasidėjus Naujiesiems laikams, suknelės tapo dar sudėtingesnės. Atsirado korsetai, turniūrai, įmantraus siuvimo suknios ir kita. Sutvirtinti, užsegti ir užveržti tokius drabužius be tarnaičių pagalbos būdavo labai sunku. Kad tarnaitėms būtų paprasčiau aptarnauti savo šeimininkes, siuvėjai sagas pradėjo siūti ne dešinėje, o kairėje pusėje. Taigi „klasikinis“ sagų išdėstymas paprasčiausiai buvo nepatogus.
Egzistuoja ir kita, ne tokia populiari ir kur kas banalesnė paaiškinimo versija. Anot jos, kai kurie vyrų ir moterų drabužiai vis labiau panašėjo, todėl tam tikru momentu sagos pradėtos siūti skirtingose pusėse, kad nebūtų supainiota skirtingoms lytims skirta apranga. Tačiau ši versija neatlaiko kritikos, nes niekaip nepaaiškina, kodėl moteriškų suknelių kairėje pusėje sagos buvo siuvamos dar Viduramžiais.