Kitaip tariant – išmesti gaila, atiduoti neturi kam, o daiktų perpardavimas reikalauja daugybės pastangų ir laiko, kurio, kaip tyčia, vis pritrūksta.
Dovanoti ne naujas, o reikalingas dovanas
Ekologė Renata Utyrienė sako, kad gruodį labiau nei bet kurį kitą metų mėnesį reiktų apsišarvuoti sąmoningumu ir stengtis atsispirti pagundas keliančioms kalėdinėms reklamoms, skirti laiko renkantis aplinkai draugiškas ir praktiškas dovanas artimiesiems.
„Kalėdinė dvasia ir noras būti dosniems per šventes yra visiškai suprantamas dalykas, tačiau visi žinome, kas nutinka, kai šventės baigiasi. Neretai liekama ne tik su ištuštėjusiomis piniginėmis, bet ir su krūva nereikalingų daiktų. Finansų instituto duomenimis, lietuviai dovanoms vidutiniškai išleidžia nuo 60 iki 200 eurų, tačiau galime rasti ir kur kas didesnių išlaidavimo pavyzdžių, kurie ne visada yra pagal kišenę. Gera žinia ta, kad Lietuvoje populiarėja dovanos su čekiais – tuomet žmogus gali grąžinti jam netikusį daiktą, tačiau dovanos, kurių grąžinti negalima, neretai atsiduria atokiuose namų kampeliuose, o vėliau – ir komunalinių atliekų sraute“, – atsiųstame pranešime žiniasklaidai tvirtina ekologė R. Utyrienė.
Anot ekologės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad dovanota paslauga suteikia daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo, nei daiktas. „Reikalinga paslauga, bendra pramoga ar laikas kartu – tai pati draugiškiausia dovana tiek mūsų artimiesiems, tiek mus supančiai aplinkai. Prieš perkant daiktą, rekomenduoju remtis ne naujumo, bet reikalingumo kriterijumi“, – teigia ekologė R. Utyrienė ir priduria, kad jei nereikalingų daiktų visgi jau esate prikaupę, yra būdų, kaip tiems daiktams suteikti antrą gyvenimą.
Mainymosi ir atiduotuvių platformos
Anot ekologės, internete gausu mainymosi platformų, kuriose galima iškeisti nereikalingą daiktą, taip pat regionų stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės kviečia gyventojus nebenaudojamais daiktais dalintis atiduotuvių punktuose, kurie pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo.
„Nuo baldų, buitinės technikos iki prabangiausių kilimų ar laikrodžių – visa tai galite mainyti su kitais žmonėmis tokiose platformose ir patys atsinaujinti draugišku aplinkai būdu. Tie, kurie neturi laiko vykdyti sandorius internete, geros būklės, tačiau nereikalingus savo daiktus gali sėkmingai atiduoti regioniniuose atliekų tvarkymo centruose įkurtuose atiduotuvių punktuose“, – tvarius sprendimus vardina ekologė.
Populiarėja atiduotuvių punktai
Kuo ilgiau naudotis turimais daiktais, nebereikalingus ne išmesti, o perduoti į kitas rankas ir kuo dažniau rinktis dėvėtus daiktus klimato krizės fone tampa ne tik sąmoningumo ženklu, bet ir galimybe sutaupyti.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorius Laurynas Virbickas pastebi, kad dalinimosi kultūra populiarėja, atiduotuvių tinklas Lietuvoje sparčiai plečiasi ir žmonės vis dažniau padeda daiktams rasti naujus šeimininkus.
„Dar 2019 m. pabaigoje Kauno RATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse buvo įrengti pirmieji dalijimosi daiktais punktai – „Atiduotuvės“. Pastebėję žmonių susidomėjimą ir augantį poreikį, maždaug prieš metus tinklą išplėtėme ir šiuo metu Kauno regione viso veikia jau septyni atiduotuvių punktai, o matydami poreikį regione, svarstome ateityje įrengti jų ir daugiau“, – teigia L. Virbickas. Anot jo, į atiduotuves atkeliaujančių daiktų spektras labai platus.
„Dažniausiai žmonės atveža indų, stalo įrankių, knygų, vaikiškų žaislų, baldų, buitinės technikos, nuotraukų rėmelių, visko, ką galime rasti mūsų namuose. Visi šie daiktai turi didžiulę paklausą, todėl greitai randa naujus namus. Taip pat pasitaiko ir tekstilės gaminių – patalynės, antklodžių, užuolaidų bei drabužių, tačiau prieš atiduodant pastaruosius būtinai įvertinkite, ar jie kokybiški ir tinkami dėvėjimui – nevežkite to, ko nenešiotumėte patys“, – teigia Kauno RATC atliekų priėmimo aikštelių inžinierius V. Miliūnas ir priduria, kad siekiant edukuoti visuomenę apie rūšiavimo svarbą, atsakingą vartojimą, vasarą organizuotose daiktų atiduotuvėse Kauno rajonuose ir skirtinguose regionuose žmonių susidomėjimas šiuo reiškiniu buvo įvairus.
„Vieni neslėpė nuostabos, kad gali nemokamai imti viską, kas stovi ant stalo, teigė pirmą kartą apie tokią paslaugą girdintys, kiti – gausiai nešė daiktus, džiaugėsi, kad gali atlaisvinti vietos namuose ir nereiks gerų daiktų išmesti į komunalinių atliekų konteinerį“, – tikina V. Miliūnas.
Naudotis paslauga skatina poreikis taupyti
Anot L. Virbicko, jei tik atidarius, Kauno regione atiduotuvių punktai buvo naujovė ir mažai kas į jas užsukdavo, tai šiandien į juos atvykstančių žmonių srautas yra didžiulis.
„Stebime sparčią augimo tendenciją. Žinoma, prie to prisideda ir besikeičiantis visuomenės požiūris į dalinimosi kultūrą, sklaida socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Tiesa, paskutinį pusmetį pastebime ir didėjantį srautą žmonių, kurie užsuka ne tik palikti, bet ir pasiimti daiktų. Ypatingai žmonių padaugėjo, kuomet išaugo poreikis pasirūpinti ukrainiečių gerove šalyje, tačiau kartu šį faktą galima sieti ir su didėjančiomis kainomis, sumažėjusiais žmonių finansais bei poreikiu taupyti“, – tvirtina L. Virbickas ir priduria, jog ši paslauga yra nemokama.
Anot Kauno RATC vadovo, prieš Kalėdas yra puikus metas atlaisvinti vietos namuose ir pasirūpinti, jog nebereikalingi daiktai nebūtų neatsakingai išmetami – verčiau atsidurtų ten, kur galėtų gauti antrą šansą ir teiktų džiaugsmą tiems, kuriems jie bus vertingi ir naudingi.
Daiktų dalinimosi paslauga veikia visoje Lietuvoje, o ja pasinaudoti kviečia ir kitų regionų atliekų tvarkymo centrai: „DĖK‘ui“ stotelė Vilniuje, mainų stotelė „IMK“ Klaipėdoje, Panevėžyje planuojama atidaryti „Keisk‘is“ daiktų keitimosi stotelių, daiktų mainų ir atnaujinimo centras Alytuje „Tikotiks“ bei daiktų mainų punktas „Mainukai“, „Dalinkimės“ Utenoje, „Daiktų kiemas“ Šiauliuose, „Atiduotuvės“ Marijampolėje, dalinimosi daiktais stotelės Tauragėje.