Lapai keičia spalvą
Krotonų yra apie 15 rūšių. Šie augalai kilę iš Pietų Azijos - Indijos, Ramiojo vandenyno pakrančių.
Odiški lapai atrodo tarsi vaškiniai, įvairios rūšys turi skirtingų dydžių, formų bei spalvų lapus. Jų spalvos išties įvairios: žali, geltoni, oranžiniai, dėmėti, taškuoti, dryžuoti. Tik senesni lapai įgyja rūšiai būdingas spalvas - dažniausiai tamsiai raudonus, bordinius, rudus atspalvius. Todėl dažnai to paties augalo lapai būna skirtingų spalvų bei atspalvių, ir tai itin puošnu.
Krotonai retsykiais žydi. Šitaip gamta tarsi rodo, kaip ji mėgsta pusiausvyrą: kadangi augalo ryškūs lapai, jo žiedai smulkūs, visai nedekoratyvūs - krotonai šakų viršūnėse sukrauna šluotelės formos žiedynus su vos pastebimais žalsvais žiedeliais. Kambariuose laikomi krotonai žydi retai - dažniausiai tada, kai itin skursta arba kai turi labai geras augimo sąlygas. Pirmuoju atveju paprastai žydi pirmą ir paskutinį kartą.
Mano patirtis
Kai mūsų parduotuvėse atsirado šių augalų, nusipirkau vazonėlį su margalapiu krotonu - nedideliu, maždaug dviejų sprindžių aukščio augalu. Per penketą metų mano gražuolis užaugo - tapo vešliu krūmeliu, o jo aukštis dabar jau per metrą. Stiebo visai nematyti, jo apačią dengia nusvirę lapai.
Pirmus metus, kai pradėjau auginti šią kambarinę gėlę, teko pavargti, nes nelabai žinojau jos įnorius. Margalapį krotoną (lapų forma panaši į lauro lapus, tik didesni) įsigijau žiemą, sausio mėnesį. Šildymo sezono metu kambariuose buvo sausas oras, ėmė ruduoti krotono lapų pakraščiai. Augalą apniko voratinklinės erkutės. Tai rodė, kad trūksta drėgmės.
Vazoną įkeldavau į vonią ir keletą kartų iš eilės, maždaug kas tris dienas, nuo kenkėjų purškiau lapus česnakų ištraukos tirpalu. Erkučių liko mažiau. Paskui augalą retsykiais tiesiog maudžiau po dušu ir švelnia kempinėle valiau lapus, kad neliktų kenkėjų kiaušinėlių.
Pradėjau daugiau laistyti, lėkštelė visuomet buvo pilna vandens. Taip laisčiau apie mėnesį. Tačiau ir vėl nesėkmė - ant lapų atsirado tamsiai rudų dėmių, jie pradėjo kristi. Kurį laiką nelaisčiau, kad išdžiūtų substratas. Atsargiai papurendavau žemę, kad šaknys gautų daugiau deguonies. Taigi krotonai nėra iš tų augalų, kuriuos galima ilgam pamiršti.
Ką mėgsta ir ko nemėgsta
Šiuo metu margalapį krotoną laikau šviesiame, saulėtame 18-20 laipsnių šilumos kambaryje, saugau nuo skersvėjų. Retai laistau, tik tada, kai išdžiūva žemės paviršius (svarbu, kad visai nesudžiūtų šaknų gniužulas), kasdien apipurškiu (tik minkštu!) vandeniu, kartą per savaitę švelnia kempinėle nuplaunu lapus. Drėkinu orą patalpoje, nes gražuolis margalapis geriau jaučiasi drėgnesnėje aplinkoje.
Pastebėjau, kad šviesioje vietoje (ant rytinės palangės) laikomo krotono lapai būna ryškesnių spalvų, negu augančio tamsesnėje vietoje, toliau nuo lango ar šiaurinėje pusėje. Kai trūksta šviesos, lapai pablunka. Tačiau kai jos per daug - irgi negerai. Vasarą (iki rugpjūčio vidurio) per patį vidurdienį nuleidžiu ritinines užuolaidas, kad augalo nepasiektų kaitrūs saulės spinduliai. Krotonai neblogai auga netoli nuo pietinio lango, tinka ir vakarinė palangė.
Persodinimas
Krotoną persodinu kasmet gegužės mėnesį į lapinės, velėninės žemės, durpių ir smėlio (2:1:1:1) mišinį. Į indo dugną pridedu molinio vazono šukių, į substratą papildomai, jei turiu parsivežusi iš miško, truputį samanų - dėl purumo. Galima sodinti ir į durpių substratą, papildomai primaišius sumalto polistireninio putplasčio.
Po persodinimo krotoną laikau dar porą savaičių šiltai, maždaug 25 laipsnių temperatūroje, šiltnamyje: drėgnoje, pritemdytoje aplinkoje. Vėliau įnešu į kambarį, kur temperatūra 20:22 laipsniai. Pradedu tręšti.
Pavasarį ir vasarą laistau gausiau. Bet svarbu, kad šaknys neužmirktų. Dažnai purškiu drungnu vandeniu, kad būtų gražūs augalo lapai ir neįsiveistų voratinklinių erkučių. Nuo rugsėjo iki kovo laistau retai.
Tręšimas
Pavasarį ir vasarą, kai augalas sparčiai auga, kartą per savaitę margalapį krotoną patręšiu skystosiomis universaliomis trąšomis "Šiltra" bei papildomai porą kartų mikroelementų tirpalu "Daiga". Mano mėgstama gėlė auga vešliai ir džiugina savo įvairiaspalviais žvilgančiais lapais.
Krotonai yra labai jautrūs trąšų pertekliui. Vieną vasarą, kai per daug patręšiau azoto trąšomis, pabluko lapų raštai bei spalva. Rugsėjo mėnesį baigiu tręšti, kad augalas pasiruoštų žiemai. Vėl pradėsiu krotoną maitinti nuo kovo pradžios. Iki gegužės tręšiu perpus silpnesniu trąšų tirpalu nei rekomenduojama lapinėms gėlėms, vėliau - normalia norma.
Jei per šalta
Įstaigų holuose, salėse tenka dažnai matyti sustatytus didžiulius vazonus su krotonais drauge su kitomis gėlėmis - tikrai gražu. Tačiau dažniausiai vasarą jie atrodo puikiai, o žiemą išvaizda keičiasi, jie numeta lapus. Taip atsitinka, kai krotonams per šalta - lapai ruduoja ir ima kristi. Reikėtų laikyti šiltesnėse patalpose. Gal net ne tame pačiame hole, nes, kaip minėjau, krotonai nepakenčia ir skersvėjo. Taip nutinka ir namie, jei rudenį ir žiemą kambariuose temperatūra smarkiai svyruoja arba per vėsu. Tokiu atveju reikėtų rasti krotonui kitą vietą.
Beje, atsargiai - šis augalas nuodingas. Baltos lipnios jo sultys dirgina odą, gali sukelti alergiją. Tad nederėtų pirkti šių augalų tiems, kas turi mažų vaikų.