Metas, kai žydi kalankės

Tamsiuoju metų laiku ypač maloniai nuteikia linksmos žiedų spalvos: rožinė, įvairių atspalvių oranžinė, geltona ir balta. Kalankės – spalvingos ir nereiklios gėlės. Kai kurių rūšių lapai labai dekoratyvūs. Be to, jos garsėja dar ir vaistinėmis savybėmis. Taigi ne veltui šios gėlytės yra vienos iš dažniausiai auginamų nedidukų kambarinių augalėlių.

Kalankės – tai sukulentai, daugiamečiai žoliniai augalai ir puskrūmiai. Žinoma apie 200 rūšių.

Priežiūros turi būti su saiku

Storoki, mėsingi lapai rodo, kad šie augalai – sukulentai. Kadangi jie nedideli, puikiai jaučiasi ant palangės. Dauguma rūšių kilusios iš sausringų sričių, todėl ir sausas patalpų oras joms – kaip tik. Geriausiai jaučiasi ir auga pastatytos prie šviesių rytinių, vakarinių ir pietinių langų. Svarbu, kad vieta būtų šilta. Skersvėjis ir staigūs temperatūros svyravimai nepageidautini. Drėgnoje aplinkoje ant augalų kaupiasi kondensatas ir jie gali supūti.

Kalankės laistomos mažai. Vasarą žemė visą laiką turi būti truputį drėgna. Žiemą vandens joms reikia dar mažiau.

Tręšti kalankes reikia tik augančias ir per žydėjimą, kas tris savaites, kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Tik raudonžiedę ir kai kurias kitas gausiai žydinčias rūšis intensyvaus žydėjimo metu galima tręšti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Kalankės labai jautrios – pertręštos auga sparčiai, bet suprastėja žiedai ir pasikeičia visa išvaizda.

Visos kalankės – trumpadieniai augalai. Jeigu norite, kad susiformuotų žiedynai, augalus bent 15 valandų per parą laikykite tamsoje. Kaip tik todėl gražiai parduotuvėje žydėjusios kalankės parsineštos į namus kartais daugiau nebežydi. Laikykite jas tokiose vietose, kurias žiemą pasiekia tik natūrali šviesa, neįrengtas dirbtinis apšvietimas, arba vakare uždenkite nepermatotomis dėžutėmis.