Institutas tyrė medvilninius rankšluosčius, kurie iki tol buvo naudoti 3, 7 ir 14 dienų. Rezultatai parodė, kad nepaisant rankšluosčio naudojimo trukmės, jame gausu ligų sukėlėjų.
„Nustatėme, kad bakterijų kiekiai 1 g rankšluosčio yra nesuskaičiuojami, o pelėsių buvo aptikta net 190-300 vienetų viename grame. Ir nesvarbu, ar rankšluostį keičiate rečiau, ar kas kelias dienas, nes net vos kelias dienas naudotuose rankšluosčiuose aptikta begalė bakterijų“, - atlikto tyrimo rezultatais dalinasi Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja.
Kokiomis ligomis rizikuojame?
Specialistai pabrėžia, kad mus supanti aplinka nėra sterili, todėl kai kuriais atvejais dėl bakterijų pergyventi nereikėtų. Tačiau kalbant apie virtuvės aplinką, verta pasisaugoti, kadangi per maistą į žmogaus organizmą gali patekti daugybė ligas sukeliančių bakterijų.
„Virtuviniuose rankšluosčiuose susidaro puiki terpė įvairioms bakterijų kolonijoms ir pelėsiams augti, mat čia dažnai galime aptikti maisto likučių, rankšluostis dažnai būna drėgnas, ne iki galo išdžiovinamas. Tyrimo metu rastas didelis kiekis bakterijų gali sukelti riziką susirgti salmonelioze, o žarnyno lazdelės (verotoksigeninės) gali sukelti viduriavimą“, – teigia Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė.
Pasak specialistės, tyrimas parodė ir tai, kad net švarus, išskalbtas rankšluostis nėra visai švarus. „Viename grame išskalbto, naudojimui virtuvėje paruošto rankšluosčio, aptikome apie 80 mln. bakterijų. Žinoma, bakterijų kiekiui įtakos gali turėti ir skalbiant naudojami minkštikliai ar kvapikliai, taip pat tai, kas buvo skalbta kartu“, – teigia Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė.
Kaip dažnai keisti virtuvinį rankšluostį?
Idealiu atveju, rankšluostį reikėtų keisti po kiekvieno naudojimo. Tačiau kasdienėje buityje tai nebūtų patogu. Siekiant savo namų aplinkoje išvengti kontakto su minėtomis bakterijomis, pelėsiais ir mielėmis, medvilninius virtuvės rankšluosčius galima pakeisti alternatyviu vienkartiniu higieniniu popieriumi. Po naudojimo jis yra išmetamas, tad nebelieka sąlygų augti bakterijoms ir nėra galimybės jas pernešti ant švarių indų bei įvairių virtuvės paviršių.
„Palyginimui nutarėme patikrinti ir popierinius rankšluosčius. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ištyrė higieninį popierių ir jame neaptiko jokių kenksmingų mikroorganizmų, kuriais pasižymėjo virtuviniai rankšluosčiai. Tai natūralu, nes higieninių normų reikalavimai higieniniam popieriui yra itin griežti – popierius yra tinkantis tiesioginiam kontaktui su maistu“,– pabrėžia „Grite“ kokybės inžinierė Vilija Utkuvienė.