„Vertinu dizainerį, turintį platų akiratį, sugebantį ne tik nupiešti, nubraižyti, bet ir pagaminti, o svarbiausia – suprantantį, kaip sukurtą produktą parduoti. Jei šioje grandyje nesuvoki nors vieno etapo, tokį „popierinį dizainą“ – tik į stalčių“, – samprotauja ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnęs dizaino meistras.
Su Nauriu Kalinausku susitikome jo darbo vietoje, UAB „Contraforma“ biure. Jaukiame interjere prie puodelio kavos kalbėjomės apie dizaino svarbą ir lietuvių požiūrį į šią meno sritį. Pozityviai nusiteikęs pramoninio dizaino specialistas finansinės krizės fone dizainui pranašauja teigiamą posūkį.
Bet apie viską nuo pradžių.
Baigėte architektūros studijas, tačiau savo profesinę karjerą pradėjote reklamos srityje. Ar trūko erdvės saviraiškai, kad grįžote prie dizaino?
Tiesiog tuomet susiklostė tokia situacija – sąlygas visada diktuoja rinka. O tais laikais labai reikėjo reklamos. Mes, jauni architektai, ir pradėjome nuo to – puošti Vilnių, nes dešimto dešimtmečio pradžioje miestas buvo negražus, apgriuvęs. Aišku, kaip studentai, iš to nemažai uždirbome. Gyvenimas buvo puikus! (juokiasi). Tačiau reklama tikrai nebuvo ta sritis, kurioje norėjau save realizuoti. Ilgainiui aplinkybės taip susiklostė, kad Lietuvai pradėjo reikėti baldų. Ir sąlygos baldų pramonei buvo neblogos. Pradėjau bendradarbiauti su stipriu baldų gamintoju, pradėjome dalyvauti parodose....
Tai nuolat orientuodavotės į rinkos poreikius?
Aišku. Rinka visada diktuoja, ir į tai reikia atsižvelgti. Žinoma, pagrindinė idėja – grožis išgelbės pasaulį. Taigi, kur grožio reikia, ten ir sukamės, kaip saulėgrąžos... Na, gal kada nors tautai prireiks stilingų laidojimo urnų .Kursime urnas.
Tikrai?
Žinoma. Ir dar sunkmečiu gali labai išaugti erotikos prekių paklausa (juokiasi). Mes esame pasiruošę pasiūlyti gerą meilės baldo dizainą.
Esate vilnietis?
Taip. Čia gimiau, mokiausi ir dirbu.
Kodėl pasirinkote būtent pramoninį dizainą?
Ši kryptis padeda atsiskleisti. Pramoninio dizaino idėją galima pakankamai greitai realizuoti ir pristatyti rinkai. Jei kalbėtume apie interjerą, jį parodyti visuomenei yra sudėtingiau. Juk ir parodos dažniausiai rengiamos baldų, dizaino, o interjero, architektūros parodų yra nedaug. Mūsų firma kuria ne tik pramoninį, bet ir daug individualaus dizaino. Pramoninio dizaino sritis Lietuvoje iki galo nėra išsivysčiusi. Trūksta dar liaudiškai tariant „ir raumeny, ir smegeny“ (juokiasi).
Iki šiol lietuvis galėjo užsisakyti nestandartinį baldą arba individualų rūbą pakankamai nebrangiai pas lietuvių specialistą. Tačiau ateina laikas, kai to daryti tikriausiai nebegalės. Gal dabar jau atsiras tikrasis pramoninis dizainas...Nors Lietuvos rinka maža, tačiau visų veikla kol kas orientuota į individualius projektus. Ateinantis sunkmetis gal privers suvokti, kad tai yra prabangos prekė.
Ar vienodai užtrunka sukurti interjerą ir baldą?
Suprojektuoti interjerą ar gerą kėdę užima vienodai daug pastangų. Abu projektai reikalauja panašių intelektualinės veiklos sąnaudų, nors juos ir sunku būtų lyginti.
Iš kur semiatės idėjų? Kaip ieškote naujų formų?
Sapnuose... (juokiasi). O iš tikrųjų – yra daug kelių... Pirmiausiai įtakoja aplinka. Juk idėja kyla iš žmonių poreikių. Štai, kad ir šis cukrinės dangtelis (pakelia). Žiūriu į jį ir galvoju: gal jis nėra labai patogus, jei paimčiau šlapiomis rankomis – slysta ir sunku būtų pakelti....Tuomet ir svarstai, kaip reiktų daiktą patobulinti, kad būtų ir estetiškas, ir funkcionalus.
Į ką orientuotas Jūsų kūrybinis požiūris?
Gyvenimas yra gražus – filosofija tokia...O dizainas kaip tik prisideda prie gražaus gyvenimo kūrimo. Viskas daroma žmogui, stengiamasi visokiomis priemonėmis išspręsti, kad jam gyventi būtų geriau, įdomiau.
Ar dizaineriu gimstama? Gal kiekvienas gali kurti dizainą?
Manau, jei žmogus nori, jis gali kurti ir dizainą, kaip ir bet ką kitą. Norint galima daug ką padaryti. Žinoma, tam reikia žinių – čia jau kita medalio pusė. O išmokti galima viską. Nebūtina kažkuo gimti. Nors...(susimąsto). Paprastai dizaineriai yra žydraakiai, brunetai... (juokiasi). O jei rimtai, įgimtas turi būti tiesiog noras kurti...Na, kad ir kiemsargis – irgi gali meniškai dirbti....
Manote, kad tai daug kas pastebėtų?
Na, nedaug kas... Bet jam būtų didelis pasitenkinimas. Manote, nėra kiemsargių, kurių pašaukimas barstyti smėlį?
Grįžkime prie dizaino situacijos Lietuvoje. Kaip galėtumėte ją apibūdinti?
Jei nemanyčiau, jog kada nors dizainas Lietuvoje ras savo vietą, nebūtų prasmės stengtis... Lietuviai yra gana konservatyvūs, bet gal tai nėra pats blogiausias dalykas. Lietuvis vis dar turi taip vadinamą „bandos jausmą“ ir nenori pats mąstyti, reikštis. Jis pripratęs sekti paskui bandos vadą, todėl labai lengva visuomene manipuliuoti. Gaila, bet kol visuomenė nesubręs, nieko nepadarysime. Kol visi nepabus kokioje nors Olandijoje ar Suomijoje ir nepatirs, koks tose šalyse sveikas požiūris į dizainą, į tradicijas ir naujoves, tol nieko reikšmingo nepavyks išspausti.
Panašu, jog užtruks...?
Turi tiesiog pasikeisti viena gal net kelios kartos. Tai yra ilgalaikiai procesai, tačiau jei dabar nieko nedarysime, tai gali niekada niekas nepasikeisti.
Kas, Jūsų nuomone, yra blogas dizainas?
Sunku nusakyti žodžiais. Reikia pamatyti, ir iš karto tampa aišku. Blogas – pirmiausia nekokybiškas. Bet kokiame kūrinyje turi būti aiškiai išreikšta idėja. Jei jos nėra, arba reikia labai išsamių komentarų, o jei ir jie dar neįtikina – vadinasi, kažkas negerai. Gero dizaino nereikia ilgai komentuoti. Be abejonės, produktas turi būti kokybiškai pagamintas, pasižymėti estetinėmis ir ergonominėmis savybėmis.
Ar yra objektas, kurio nekurtumėte?
Juokaujate? Nėra! Jokių tabu! Esame pasiruošę viskam. Jei užsakovas prašo sukurti anarchisto darbo vietą – jokių problemų. Jis suformuluoja užduotį, kreipiasi į mus – profesionalus, ir mes ją įgyvendiname. Michailas Kalašnikovas juk irgi kūrė ne skatinamas žudymo instinkto... Todėl neįsivaizduoju, kokie tabu gali būti kūrybai... Bet...Gal kokie nors ir yra..?
Ar teko dėl kokių nors priežasčių atsisakyti dirbti su klientu?
Taip, priežasčių būna. Tačiau, kadangi mes esame profesionalai, nesutikti dirbti tiesiog negalime. O atsisakyti darbo jį pradėjus būtų juokinga, mano nuomone. Kitais žodžiais – ne lygis. Gal tiesiog kito užsakymo nesiimtume, jei kažkas labai nepriimtina būtų...
Esate pelnęs daug tarptautinių apdovanojimų. Prisipažinkite, kur slypi Jūsų sėkmės paslaptis.
Reikia daryti judesį, tuomet sulauksi ir reakcijos. Nedarydamas sėkmės nesulauksi. Daug dalyvavome parodose užsienyje, daug savo produktų pristatėme. Tačiau nereiškia, kad jie visi sėkmingi. Sėkmingų buvo gal 15-20 procentų. Visa kita yra pastangos, darbas, bandymai. Ir jei kas nors sukūręs vieną produktą laukia už jį prizo, abejoju, ar sulauks. Žinoma, kartais aklai vištai grūdas nukrinta, bet tai yra tik loterija. Kaip „Teleloto“. Aš neperku „Teleloto“ bilietų ir taip sutaupau 2 litus. (juokiasi).
Dabar jau konkrečiai klausiu. Kuris iš tų pripažinimų Jums pats svarbiausias?
Na, turbūt prestižinis „Red Dot Awards“ apdovanojimas už minkštasuolių seriją LOGO. Tikriausiai (susimąsto)...Tačiau kuris mieliausias, atvirai pasakius, nežinau.
Niekada nesvarstėt?
Na, sunku dabar kažką konkrečiai įvardinti. Gal mieliausias pirmasis įvertinimas (rodo į sieną, ant kurios kabo diplomas – Red.) už jaunuolio baldus „Nauris“. Komplektui net vardo nebuvau davęs, tai ir priskyrė autoriaus (juokiasi). Jį tuo metu, dar 1997 metais pagamino garsi įmonė „Ūkas“, baldas buvo eksponuojamas baldų parodoje.
Ką prognozuojate dizainui prasidėjusio sunkmečio laikotarpiu?
Dizainui prognozuoju tik labai šviesią ateitį. Bus geriau. Žinoma, finansiniu atžvilgiu bus žymiai sunkiau ir greičiausiai pramoninio dizaino labai daug ir nereikės rinkai. Tačiau liks daugiau laiko kūrybai. Sakyčiau, atsipalaiduos kūryba... Bus mažiau užsakymų ir daugiau laisvo laiko, ko visiems projektuotojams pastaraisiais metais labai trūko. Dabar ateis kokybės laikas, kai atsisijos geresni dalykai nuo prastesnių. Atsiras daugiau kūrybinės laisvės – bus kuriama daugiau dėl idėjos. Ir tai yra gerai. O kad bus mažiau pinigų, tai tikriausiai irgi yra gerai. Mažiau vartoti yra gerai (šypsosi). Taigi manau, kad šis posūkis bus tik teigiamas.
Gal turite slaptą mintį sukurti ką nors nestandartinio?
Labai daug turiu. Turiu visą svajonių knygelę (juokiasi). Ir kaip tik sunkmečio metu aš ją atsiversiu ir bandysiu kurią nors svajonę realizuoti. Taigi, teorinių galimybių bus, nežinau, kaip su praktinėmis...Tačiau anksčiau ar vėliau būtinai įgyvendinsiu.
Ar turite savo dizaino guru?
Hmm...Mane žavi keletas užsienio dizainerių, tačiau gal nenorėčiau jų įvardinti. Jei kalbėtume apie kūrybinį braižą, man patinka... mano kūrybinis braižas (šypsosi). Vertinu dizainerį, turintį labai platų akiratį, sugebantį ne tik nupiešti, nubraižyti, bet ir pagaminti, o svarbiausia – suprantantį, kaip sukurtą produktą parduoti. Jei šioje grandyje nesuvoki nors vieno etapo, tai tokį „popierinį dizainą“ tik į stalčių.
Idėja yra tik pirmas žingsnis. Šiais laikais sukurtų produktų yra labai daug. O štai sugalvoti, kaip jį realizuoti rinkoje, kitas reikalas. Tokie dizaineriai mane ir žavi. Įdomu ir tai, jog kai kurie iš jų neturi net specialaus išsilavinimo. Todėl dar kartą galiu teigti, kad dizainą kurti gali ne tik dizaineriai.
Ko tikitės iš šių metų baldų dizaino konkurso
Šių metų konkurso tema – „visuoMENINIS baldas“. Šiandien visuomeninėms erdvėms skiriama per mažai dėmesio. O tų erdvių yra visokių, pavyzdžiui, kalėjimo, ligoninės... Taigi bandysime dizainą grąžinti į visuomenines erdves, kam, tiesą sakant, iki šiol nelabai turėjome laiko. Įsivaizduokit - sukurti nacionalinį kokybiško dizaino mokyklinį suolą – tikrai iššūkis!
Kai tiek veiklos ir naujų idėjų, ar kasmet pavyksta paatostogauti?
Kasmet – nelabai. Nelabai to ir siekiu. Tačiau kas dvejus metus paatostogauti pavyksta.
Kaip ilsitės?
Atostogos man asocijuojasi su išvyka. Nes atostogauti namuose... Kokios čia atostogos?.. Būtina pakeisti aplinką, atsiriboti nuo rutinos. Beje, labai dažnai tenka propaguoti ir tokią atostogų „rūšį“, kaip komandiruotės – išvykos į įvairias specializuotas parodas, tačiau jų turbūt negalima pavadinti tikromis atostogomis. Gaila, bet tikros „Bonifacijaus atostogos“ jau seniai mane džiugino...
Gal turite ypatingų pomėgių?
Ypatingų – ne. Kolekcionuoju taureles. (juokiasi). Dar gal mąstymas – kurti ir užrašinėti į tą idėjų knygelę naujas mintis.
Ko palinkėtumėte būsimoms dizainerių kartoms?
Jie žino, ką aš norėčiau pasakyti. Mes dirbome su jaunimu įvairiose srityse, jie jau supranta, jog reikia daug dirbti, reikia siekti ir svarbiausia – reikia norėti. Tik taip atsiras žinojimas, ateis patirtis ir pagaliau – bus sukurti daiktai, už kuriuos dalina prizus.
Ir dar labai noriu palinkėti vartotojui pradėti vartoti blaiviai, kultūringai. Yra toks geras lietuviškas posakis – „Skūpas moka du kartus“. Tad rekomenduoju rinktis kokybišką daiktą – su idėja, geru dizainu, kad jis tarnautų ilgai. Visada seną kokybišką daiktą nesunku konvertuoti – pritaikyti naujiems poreikiams ir toliau sėkmingai naudoti. Tokia ir yra dizaino misija – kurti dalykus, kurie nesentų, o, laikui bėgant, tiesiog bręstų.