Ar žinote, kad...
- jei veją ilgai kirpsite pernelyg trumpai arba paliksite aukštą, pasikeis žolių sudėtis. Pjaunant nereguliariai ir per trumpai, siauralapiai žolynai greitai nusilpsta, o išplikusiose vietose įsikuria samanos, daugiametės saulutės, gysločiai, kiaulpienės ir kitos piktžolės.
- veją reikia pjauti dažnai, bet ne pernelyg trumpai (išimtis – golfo vejos). Taip reguliuojama lapų masė. Be to, reikia mažiau maisto medžiagų ir sumažėja piktžolių, žolės būna atsparesnės sausrai.
- dėl dažno pjovimo žolės virsta nykštukėmis, todėl susidaro nauji ūgliai ir žaliasis kilimas sutankėja.
- veją pjauti geriau, kai sausa, kitaip paviršius nebus dailus. Šlapi augalai velsis, lips prie vejapjovės peilių. Įmirkus dirvai, ypač sunku pjauti jauną veją.
- darbuotis elektrine vejapjove, kai šlapia žolė arba lyja, draudžiama.
- sprendžiant, ar jau laikas pjauti, geriausias patarėjas – vejos aukštis. Jei žolė bent 2 cm aukštesnė už rekomenduojamą, metas čiupti vejapjovę.
Pagrindinis prietaisas ir darbas su juo
Vejapjovių dabar galima rasti įvairių: nuo stumdomų mechaninių iki elektrinių, benzininių ar net robotų, naudojančių saulės energiją. Kiekvienas sodininkas pasirenka prietaisą pagal savo išgales ir poreikius.
Daugiau žalos padaro ne vejapjovė, o atšipę jos peiliai.
Pjaunant bukais peiliais, žolė gelsta, džiūsta, o jauni, blogai įsišakniję augaliukai išraunami. Veja retėja, atsiranda išplikusių vietų, kurias greitai užkariauja piktžolės. Pageidautina, kad būtų ne tik aštrūs peiliai, bet ir krepšys nupjautai masei surinkti. Jei žolė stipriai neperaugusi, ją galima palikti ant vejos. Po kelių dienų ji sudžius ir virs trąša. Vis dėlto, sutikite, veja atrodo tvarkingiau, kai nesimėto šieno pluošteliai.
O ką daryti su tamsesnėmis ir šviesesnėmis juostomis ką tik nupjautoje vejoje? Kai kas mano, kad tai gražios, kokybiškos vejos savybė. Juostos nepriklauso nuo priežiūros ir žolių sudėties – jų atsiranda pjaunant priešingomis kryptimis. Šis būdas mums, amžinai skubantiems ir neturintiems laiko, visiškai priimtinas. Juostos paslepia kai kuriuos vejos trūkumus. Jų atsiranda ne tik dėl skirtingų rūšių žolių, bet ir dėl netolygiai išbarstytų trąšų. Jei žolė gavo daugiau azoto, jos lapai yra sodresnės žalios spalvos, o jei mažiau – šviesesni, blyškesni. Įtakos turi ir laistymo tolygumas.