Pagrindinės japoniško sodo kūrimo taisyklės

Japoniški sodai nėra panašūs kaip du vandens lašai. Jų dizainas priklauso nuo vietos ir paskirties. Štai trys pagrindiniai stiliai.

Kalva ir tvenkinys („Chisen-Kaiyu-skiki“)

Sodas „kalva ir tvenkinys“ - pagrindinis stilius, nusižiūrėtas nuo kinų. Tai sodas su vandens telkiniu, už kurio matyti kalva (ar kalvos). Tvenkinys gali būti tikras, bet gali būti ir imitacija (grėbliu subanguotas smėlis). Toks sodas primena kalnuotą vietovę ir yra puošiamas kalnams būdinga augalija. Sodai su pasivaikščiojimui skirtu takeliu ar takeliais beveik visada yra „kalvos ir tvenkinio“ stiliaus.

Lygumų sodai („Hiraniwa“)

Šiuos sodus įkvėpė atviros, plokščios erdvės, plytinčios priešais šventyklas ar rūmus. Jie dažnai įrengiami „karesansui“ stiliumi. Toks sodas yra labai „zen“ (tinkantis apmąstymams) ir, apsodintas derančiais augalais, reprezentuoja jūros krantą. „Hiraniwa“ stiliaus sodai dažniausiai įrenginėjami kiemeliuose, kuriuos supa sienos.

Arbatos sodai („Rojiniwa“)

Arbatos sodo dizainas - vienintelė išimtis, kuomet laimi funkcionalumas. Pagrindiniai sodo objektai yra „roji“ (rasotas takas), dubuo su vandeniu ir vartai. Išimtis iš taisyklės - minimali augalija. Siekite kaimiško, neišdailinto įvaizdžio.

Sodo formalumas

Nuspręskite, kokio formalumo bus jūsų sodas. „Kalvos ir tvenkinio“ bei lygumų sodai gali būti „shin“ (formalūs), „gyo“ (vidutiniškai formalūs) ir „so“ (neformalūs). Formalus stilius būdingiausias šventykloms ar rūmams, vidutiniškai formalus - gyvenamiesiems namams, o neformalus - valstiečių trobelėms ir nameliams kalnuose. Arbatos sodai visuomet būna neformalūs.

Sodo komponentai

Akmuo („Ishi“)

Akmenys yra japoniško sodo stuburas. Jei savo sode teisingai išdėliojote akmenis, viskas savaime stos į savo vietas. Sodininkystės knygoje „Sakuteiki“ akmenys skirstomi į šimtus grupių, kurių kiekviena turi specifinę reikšmę. Tiesa, šiais laikais reikšmės nebėra tokios svarbios. Svarbiausia yra žinoti pagrindinius akmenis ir bendrąsias jų išdėstymo taisykles.

Pagrindiniai akmenys - tai aukštas vertikalus akmuo, žemas vertikalus akmuo, akmuo-arka, pasviręs akmuo ir horizontalus akmuo. Šie akmenys dažniausiai, bet nebūtinai, išdėstomi po tris. Galima padėti du panašius akmenis (pavyzdžiui, du aukštus vertikalius arba du pasvirusius), kurių vienas yra truputėlį mažesnis už kitą (jie reikš vyrą ir moterį), tačiau dažniausiai japonai deda tris, penkis ar septynis.

Venkite Trijų Blogų Akmenų. Tai Ligotas akmuo (nedailus paviršius, netaisyklinga forma viršuje), Miręs akmuo (vertikalus akmuo, naudojamas kaip horizontalus, arba atvirkščiai, kaip kad „vertikalus“ žmogus miręs guldomas horizontaliai) ir Skurdus akmuo (tas, kuris neturi nieko bendro su kitais sodo akmenimis). Iš akmenų galima suformuoti skulptūrą, panaudoti juos kaip dvimatį foną arba suteikti funkciją (tiltelis ar akmuo, ant kurio galima atsistoti).

Jei tai akmenys, kuriais vaikščiosite, jie turėtų būti pakilę nuo žemės 6-7 cm, tačiau tvirtai į ją įaugę. Juos galima išdėlioti taip: tiesiomis linijomis; vieną kairiau, vieną dešiniau - kad būtų patogu statyti kairę ir dešinę kojas (toks būdas vadinamas „chidori“, nes primena smėlyje paliktus paukščio pėdsakus); grupėmis po du, tris, keturis, penkis ar daugiau.

Takelis simbolizuoja kelionę per gyvenimą, o ant jo išdėlioti akmenys irgi gali turėti reikšmę. Ant takelio padėtas platus akmuo kviečia mus ant jo atsistoti ir akimirką pasigrožėti mus supančiu vaizdu. Akmenų reikšmių yra tiek daug, kad neišvardinsi. Tam, kad suvoktume tikrąją japoniško sodo dvasią, o sodas atsiskleistų visu savo grožiu, užteks žinoti pagrindinius dizaino principus.

Vanduo („Mizu“)

Japonija - salynas, kuriame dažnai lyja, todėl nenuostabu, kad vanduo yra labai svarbi kiekvieno sodo dalis. Net „karesansui“ sode grėbliu subanguotas smėlis reprezentuoja vandenį. Vienas šalia kito išdėlioti plokšti upių akmenėliai simbolizuoja čiurlenantį šaltinį. Arbatos sode nėra šaltinių ir tvenkinių, bet vanduo čia irgi vaidina labai svarbų vaidmenį, nes sodo lankytojas atlieka apsivalymo ritualą nusiprausdamas, vandeniu iš „chozubaki“ dubens. Kai „shishi-odoki“, kuris reiškia „elnių baidytoją“, prisipildo vandens ir vėl ištuštėja, bambuko taukštelėjimas į akmenį primena apie ką tik prabėgusias minutes.

Vanduo japoniškame sode turi gilią reikšmę. Nesustabdomai tekančio vandens vaizdas ir garsas mums primena apie negailestingą laiko tėkmę. Vandenį dažnai kerta tiltas. Jis, kaip ir takelis, simbolizuoja kelionę. Tiltas japoniškai yra „hashi“; šis žodis turi ir kitą reikšmę - kraštas. Tiltas simbolizuoja persikėlimą iš vieno pasaulio į kitą. Tai visam japonų menui būdinga tema.

Augalai („Shokobutsu“)

Nors japoniškame sode augalai nėra tokie svarbūs kaip akmenys, jų tikrai nevalia pamiršti. Akmenys reprezentuoja nekintamumą, o medžiai, krūmai ir daugiamečiai augalai padeda atspindėti besikeičiančius sezonus. Anksčiau augalai buvo naudojami tam, kad sukeltų poetines konotacijas ar pakoreguotų geomantinius neatitikimus, tačiau šiandien jie beveik nebeturi tokios reikšmės.

Kai Heian stilių užgožė Zen įtaka, daugiamečiai augalai ir žolė tapo nebe tokie svarbūs. Tradicijos sutrumpino augalų sąrašą, tačiau šių dienų Japonijos dizaineriai jį vėl ilgina. Labai svarbu pridurti, kad sodas puošiamas tik vietiniais augalais, nes egzotiški augalai rodo blogą skonį. Nors paminėjus kai kuriuos medžius ir krūmus (pušis, bambukus, vyšnias, klevus) prieš mūsų akis iškart iškyla japoniškas sodas, turėtume suteikti sau laisvę sodinti augalus, kurie mums labiausiai patinka. Jei pagrindine augalų tema pasirinksime visžalius augalus ir pagyvinsime juos sezonus atspindinčiomis gėlėmis ar lapija, mums pavyks sukurti japoniškai atrodantį sodą.

Papuošimai („Tenkebutsu“)

Paprašykite vakariečio įsivaizduoti japonišką sodą, ir jam prieš akis tikriausiai iškils sodas su akmeniniu žibintu. Ir nors žibintas gali būti nuostabus skulptūrinis elementas, japoniškame sode jis nėra privalomas. Labai svarbu prisiminti, kad puošmenos tarnauja sodui, o ne atvirkščiai. Žibintai, stupos, akmeniniai dubenys turėtų būti architektūriniai akcentai ir juos reikėtų naudoti tik tada, jei būtina pagyvinti bendrą vaizdą.

Visgi žibintas jūsų japoniškam sodui tikrai suteiks žavesio. Žibintams būdingi trys pagrindiniai stiliai (ir begalė variacijų). „Kasuga“ stiliaus žibintas yra labai formalus, statomas ant akmeninio pjedestalo; tai detalė, skirianti jį nuo „Oribe“ stiliaus žibintų. Trečiasis stilius – „Yukimi“, arba sniegą apšviečiantis žibintas, kuris stovi ne ant pjedestalo, bet ant kojelių. Kuo neformalesnis sodas, tuo neformalesni turi būti žibintai ir kitos puošmenos.

Pasiskolinti peizažai („Shakkei“)

Tai ne visada įmanoma, tačiau kartais japoniškame sode gali derėti ir išoriniai elementai. Pavyzdžiui, anksčiau buvo labai madinga į sodo dizainą įkomponuoti ir akmenimis bei augalais įrėminti toliuose stūksantį kalną. Štai keturi pagrindiniai „pasiskolintų peizažu“ tipai:

* Toli - kalnas tolumoje
* Arti - medis už tvoros
* Aukštai - virš tvoros
* Žemai - matomas žemiau tvoros ar pro langelį tvoroje

Gali atrodyti, kad ši mintis prieštarauja aukščiau aprašytai sodo aptvėrimo idėjai, bet tai tik dar vienas priminimas mums, kad viskas yra tarpusavyje susiję.

Sodo atmosfera

Japoniškas sodas pasižymi subtilumu, yra pilnas prieštaravimų ir specifinių reikalavimų. Japoniškame sode galioja griežtos taisyklės, kurios čia pat ir sulaužomos. Žiūrint iš Zen pozicijų, tai visiškai logiška. Posakis “Jei kelyje sutiksi Budą, privalai jį užmušti” moko mus, kad negalima aklai sekti taisyklėmis.

Nebūtina gaivinti senovinių tradicijų - užtenka pasistengti kuo geriau atspindėti japoniško sodo dvasią. Būtų kvailoka bandyti atkurti budistų šventųjų sodą, nes taip nebedaroma net Japonijoje, ką jau kalbėti apie Ameriką ir Europą. Priežastis - mums, šiuolaikinio pasaulio gyventojams, tai jau prarado prasmę.

Verčiau apžvelkime tuos japoniško sodo principus, kurių prasmė mums vis dar svarbi ir kuriuos galime panaudoti kurdami savo japonišką sodą. Štai Trys Sodo Įstatymai, kurie neleis jums suklysti:

Pirmasis principas: dizainas turi derėti prie sodo, o ne atvirkščiai.

Antrasis principas: pirmiausiai - teisingai išdėlioti akmenys, tada - medžiai, tada - krūmai.

Trečiasis principas: būkite susipažinęs su “shin”, “gyo” ir “so” taisyklėmis. Jos padės sukurti teisingą nuotaiką.

„Japonišku sodu“ galime vadinti tik sodą, esantį Japonijoje. Visi kiti yra „japoniško stiliaus“ sodai. Kai Rikyu buvo paklaustas, koks yra tobulas „Roji“, jis atsakė: „Storai apsamanojęs, grynas ir saulėtai šiltas“. Kitaip tariant, japoniškame sode svarbiausi yra ne praktiniai aspektai, bet atmosfera.

**************

2015 m. rugsėjo 4-6 dienomis Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyks 31-asis Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas bei Japonijos menų festivalis. Kviečiame atvykti!

Pagrindinės parodos temos: bonsai, suiseki, Japonijos kardai, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba. Taip pat ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, suši gaminimo paslaptys, įvairūs kovos menai. Kongrese apsilankys daugiau nei 35 menininkai iš viso pasaulio.