Šį rodiklį paprasčiausia išmatuoti drėgmės matuokliu, bet galite nuspėti pernelyg didelį vandens kiekį ore, jeigu:
- Patalpoje nemaloniai vėsu, nors temperatūra nėra žema;
- Atsiranda specifinis kvapas;
- Pastebimas drėgmės kondensatas ant langų ir kitų paviršių;
- Nedžiūsta skalbiniai;
- Atsiranda pelėsis arba grybelis.
Dažnai perteklinė drėgmė sukelia ne tik jutimini diskomfortą, tačiau ir pridaro rimtos žalos sveikatai bei turtui. Atsiradęs pelėsis vešėdamas ardo mūrą, išskiria toksines medžiagas, gali pakenkti dažams, tapetams, netgi tinkui. Drėgname ore sparčiai dauginasi organizmai, kurie dažnai gali būti įvairių alerginių reakcijų ir susirgimų sukėlėjai.
Priežasčių dėl pernelyg aukšto drėgmės lygio yra nemažai. Pavyzdžiui renovavus senos statybos daugiabučius, įstačius plastikinius langus ir šarvuotos duris, padidėja drėgmės lygis namuose. Taip atsitinka padidėjus sandarumui – oras necirkuliuoja per duris ir per langus. Greitai gali apkarsti ir naujai atliktas būsto remontas, kadangi dauguma statybinių medžiagų yra vandens pagrindu ir gali džiūti dar kelis mėnesius po remonto. Šiuo etapu tikimybė atsirasti pelėsiui ar grybeliui yra itin didelė. Jeigu drėgmė kaupiasi vonios kambaryje, galima įtarti, nusidėvėjusius vamzdžius arba nekokybiškai padarytą vandentiekio sistemą.
Drėgmės lygis pakyla namuose, dėl nepakankamo šildymo, nukritus oro temperatūrai žemiau 18 laipsnių. Priežastys gali būti ir pačios paprasčiausios – skalbinius džiovinate namuose, uždengiate radiatorius, intensyviai gaminate, kai prastai veikia ventiliacija ir gartraukis.
Sprendimo būdai:
- įsigykite ir naudokite drėgmėmatį (palaikykite komfortiškiausią 55 – 65 proc. santykinį oro drėgnumą).
- jeigu drėgmės lygis pakilęs nedaug normos – turėtų padėti vėdinimas keletą kartų per dieną plačiai atidarius langus, taip sukeliant skersvėjį, t.y. oro judėjimą ir kaitą.
- panaudokite infra raudonųjų spindulių termometrą („termovizorių“), šaltų vietų paieškai (blogai apšiltintos ar drėgnos vietos). Šaltos vietos – pastato trūkumai, kuriuos reikia pašalinti.
- atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų – kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.
- naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį);
- geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose – termostatiniai reguliatoriai);
- naudokite oro sausintuvą – tuomet reikia visiškai uždaryti patalpos langus ir duris, ventiliacijos angas. Oro sausintuvas ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą.
Šiuo metu rinkoje rasti oro sausintuvą, arba kitaip vadinamą drėgmės surinkėją nėra sunku, tačiau dažnai susiduriama su klausimu – kokią technologiją reikėtų pasirinkti, koks sausintuvas bus našus ir tikrai patenkins lūkesčius?
Mikroklimato ekspertų UAB "Rubisolis" atstovas Vytautas Žukaitis ragina renkantis sausintuvą atkreipti dėmesį į įrenginio aptarnaujamą plotą, drėgmės lygį ir temperatūrą patalpoje bei įrenginio surenkamo vandens talpą. Dažniausiai sausintuvo bakelio talpa būna apie 4–5 l, prisikaupus vandens, jį reikia išpilti. Įrenginys gali turėti galimybę vandenį nuvesti į išorinius mazgus ar lauką – tokiu būdu nereikės vandens išpylinėti. Patogu, kai įrenginys turi ratukus, tuomet nesunkiai jį galima perkelti iš vienos patalpos į kitą, rašoma pranešime spaudai.
Kiti būdai, kurie ne pigūs, tačiau yra labai efektyvūs: priverstinė ventiliacija ir rekuperatoriai. Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50–80 proc. Rekuperatorius vėdina orą priverstiniu būdu, tačiau šilumą iš šalinamo oro išsaugo ir perkelia ją į paduodamą orą.
Drėgmės sukeliamų problemų tikrai galima išvengti. Todėl reikėtų nelaukiant padarinių stebėti drėgmės lygį namuose ir užkirsti kelią pelėsiui, sukeliančiam ne tik estetines problemas, tačiau ir ypatingas grėsmes sveikatai.