Pažink savo priešą: piktžolių rūšys
Kova su piktžolėmis prasideda nuo šių augalų stipriųjų ir silpnųjų pusių supratimo. Kartais iš nežinojimo sodininkai patys prisideda prie jų dauginimo! Kiekvienam regionui būdingas savas piktžolių rinkinys, tačiau šios floros atstovės auga visuose regionuose, rašo mil-sad.ru.
Ambrozija smogia iš karto dviem kryptimis: ji trukdo kultūriniams augalams ir žydėjimo metu gali sukelti stiprią alergiją. Tai pavojingas invazinis augalas. Laimė, jaunas ambrozijas nesunkiai galima išnaikinti tiek perkasant dirvą, tiek naudojant herbicidus. Svarbiausia – neleisti, kad ambrozija subrandintų sėklas, be to, naikinti šias piktžoles reikia ne tik savo sode, bet ir patvoriuose bei pasieniuose.
Paprastasis varputis – jo daugiametės šaknys greitai atauga viršutiniame dirvos sluoksnyje ir plinta į šonus. Varputis yra atsparus silpnai cheminių preparatų koncentracijai. Perkasant daržą galima tik pabloginti reikalus – nesunaikinę šaknų, tik paspartinsite šios piktžolės ataugimo procesą.
Kovoje su varpučiais pasitelkite jų silpnąją pusę – jie bijo sausros! Taigi karštą dieną, įsitikinę, kad artimiausiu metu nebus lietaus, apdorokite varpučio ūglius stipresnės koncentracijos chemija. Tokiu atveju ši piktžolė bus pažeista iki pačių giliausių šaknų.
Balandūnė – naudinga ir valgoma piktžolė, pasižyminti atspariu stiebu ir šaknimis. Gali augti net kietoje, druskingoje dirvoje. Kaimuose naudojama kaip vaistažolė. Kovoti su jaunais ūgliais yra gana paprasta – jie tiesiog išraunami. Tačiau ūgtelėjusioms balandūnėms ravėjimas ir pjovimas ne visada būna baisus: iš šaknų likučių atauga ūgliai, kurie greitai sužydi ir subrandina sėklas. Geriausių rezultatų galima pasiekti su šaknimis išraunant jaunas piktžoles ar jas apipurškiant herbicidais.
Beje, ar teko parduotuvėse matyti paslaptingų kruopų, vadinamų bolivine balanda? Tai subrendusios tos pačios genties augalo sėklos. Bolivinės balandos kaip kultūrinis augalas auginamos Australijoje ir Amerikoje. O štai daržinės balandūnės lapeliai naudojami maistui – kaip salotos.
Kai kuriais atvejais balandūnės gali būti netgi naudingos dirvai: jos aktyviai iš žemės sugeria druskas, todėl jas netgi galima auginti itin druskingose dirvose. Džiovintos ir sutrintos balandūnės taip pat puikiai aprūpina dirvą azotu.
Takažolės išleidžia iki 60 cm siekiančius ūglius netgi gerai sutryptuose takuose. Gali suformuoti vientisą kilimą. Mechaniškai pašalinti takažoles yra sudėtinga dėl išsišakojusios šaknų sistemos. Tačiau herbicidai gali būti labai veiksmingi.
Takažolės nėra žalinga ar pavojinga piktžolė – jomis galima apželdinti takų kraštus. Takažolės taip pat naudojamos maistui kaip naudingos pavasarinės salotos, jos dedamos ir į kaukazietiškų pyragėlių įdarus.
Dirvinė usnis – tai besibadanti piktžolė, galinti greitai išplisti visame darže. Ji gana lengvai atlaiko sausrą. Kovoti su ja reikia tuomet, kol ji dar nesubrandino ir nepaskleidė sėklų.
Kiaulpienės – kovoti su šia piktžole soduose sudėtinga dėl gilios ir daugiaaukštės šaknų sistemos bei skraidančių sėklų. Paviršiuje išdygę ūgliai greitai sužydi. Mechaninis pjaustymas Fokino plokščiapjove gali būti efektyvus tik tuomet, jei atliekamas sistemiškai nuo pat pirmųjų ūglių. Išrovę šaknų sistemą, ilgam atsikratysite šia piktžole.
Dirviniai vijokliai – itin žalinga ir gaji piktžolė, greitai apraizganti kultūrinius augalus ir besidauginanti vientisu kilimu. Jei vijoklis nuspręs apsigyventi jūsų sklype, žinokite, kad jį išguiti bus labai sudėtinga. Tačiau kovoti su juo padeda dažnas ravėjimas ir purškimas herbicidais.
Kova su piktžolėmis: veiksmingi metodai
Patyrę sodininkai yra pastebėję, kad piktžolės auga dviem etapais. Pirmasis spartaus augimo etapas prasideda gegužę, antrasis – liepą. Taigi šiais mėnesiais ir reikėtų aktyviausiai kovoti su piktžolėmis.
Visus kovos su piktžolėmis metodus galima suskirstyti į tris grupes:
Mechaniniai metodai – ravėjimas, iškasimas, nukirtimas, nupjovimas ir šaknų įpjovimas.
Cheminiai metodai – purškimas herbicidais ir tirpalais, mažinančiais augalų atsparumą.
Biologiniai metodai – augimo stimuliavimas ar lėtinimas, mulčiavimas, deginimas.
Mechaninių metodų plačiau neanalizuosime: juk ravėjimas yra pažįstamas kiekvienam sodininkui. Iš naujesnių kovos su piktžolėmis įrankių pastaruoju metu populiarėja Fokino plokščiapjovės. Tai klaustuko forma išlenkti aštrūs ašmenys, pritvirtinti prie ilgo koto. Šiuo įrankiu galima nurėžti visas piktžoles gylyje iki 5 cm. Tai yra labai patogu: iš piktžolė nupjaunama, ir žemė išpurenama. Po to tereikia pereiti lysve ir surinkti visas nurėžtas piktžoles. Pakartotinai naudojant plokščiapjovę, piktžolių darže vis mažės, be to, jos ataugs vis silpnesnės.
Plokščiapjoves reikia laikyti paraleliai žemei, o ne kampu, kaip kauptuką. Jomis gali naudotis bet kuris žmogus. Kai mano sode atsirado plokščiapjovė, aš praktiškai atsisakiau kastuvo ir kauptukų.
Jei nusprendėte naudotis mechaniniais metodais, stenkitės sekti, kad piktžolės nesubrandintų sėklų.
Turėkite galvoje, kad dirvoje jau tūno piktžolių sėklų atsargos daugeliui metų į priekį. Gilus daržo perkasimas ar purenimas iškelia šias sėklas į paviršių ir duoda pradžią naujai kovos su piktžolėmis bangai. Pabandykite nenaudoti šių metodų bent jau kelerius metus – taip kova su piktžolėmis vyks kur kas greičiau.
Cheminiai metodai yra patys lengviausi, bet ir patys nuodingiausi. Panaudojus cheminius preparatus, tame plote nereikėtų sodinti daržovių bent jau vieną sezoną, arba piktžolių naikinimo darbus reikėtų atlikti anksti pavasarį, kad dirva spėtų apsivalyti.
Jei nusprendėte naudoti herbicidus, pasirinkite šiltą, giedrą dieną, kai nenumatoma lietaus dar tris artimiausias dienas: lietus gali nuplauti aktyviąsias medžiagas gilyn į dirvą. Apipurškus piktžoles herbicidais, rezultatai išryškėja jau po 3 – 4 dienų, o po savaitės piktžolės visiškai nuvysta. Deja, herbicidai nesirinkdami naikina visus augalus ir užteršia žemę, o nepageidaujamos viešnios sode bujoja kartu su kultūriniais augalais.
Jungtinėse Valstijose dar 4-ajame dešimtmetyje buvo išrastas metodas, paspartinantis piktžolių augimą. Piktžolės buvo apipurškiamos 6 proc. etilo alkoholio ir vandens tirpalu. Paaiškėjo, kad alkoholis pagreitina augimo procesus.
Plėvelės naudojimas kovai su piktžolėmis
Paspartinti piktžolių augimą galima ir pasitelkus biologinius metodus. Pavasarį, kai tik nutirpsta sniegas, uždenkite plėvele visą daržą. Po plėvele piktžolių sėklos greitai sudygs – jums tereiks pasirinkti jų sunaikinimo būdą.
Plėvelę galima naudoti ir per vasaros karščius naujiems plotams, kuriuose norima įrengti daržą. Apdenkite žemę dviguba skaidria plėvele ir palaukite dvi savaites: vasaros karštis pražudys visus augalus.
Dar vienas šios grupės metodas – dirvos mulčiavimas aplink kultūrinius augalus. Saulės šviesa per mulčių nepasieks piktžolių sėklų ir jos nesudygs. Deja, tai nepadės apsisaugoti nuo varpučių – jis dauginasi vegetaciniu būdu ir prasimuša net pro mulčių. Tačiau jei kova su varpučiais jau laimėta, mulčiavimas gali ryškiai sumažinti darbų apimtis.