Vertingų patarimų gausu knygose, internete platinamuose vaizdo įrašuose. Galų gale, galima užsirašyti į kulinarinius kursus. Kuo jie naudingi? Ogi tuo, kad juos lankant ne tik išmokstama gaminti konkrečius valgius, bet ir sužinoma kuo įvairiausių triukų. Ilgiausią sąrašą tokių, kurie išties verti dėmesio, savo skaitytojams pateikė portalo AdMe.ru leidėjai. Pačioje publikacijos pabaigoje sužinosite auksinę kviestinių pietų taisyklę.
• Greitai paruošti sveikus pusryčius galima ne tik iš avižinių kruopų. Tam tiks ir grikiai. Tiesiog stiklinę grikių iš vakaro užpilkite dviem stiklinėmis vandens ir palikit pernakt, kad išbrinktų. Taip pastovėjusius grikius tikrai galima valgyti ir nevirtus. Telkis įpilti pieno, įberti uogų arba riešutų, pagardinti cinamonu, kardamonu – kitaip sakant, tuo, ką šiaip jau mėgstate.
• Brangų vyno actą nesunku pasigaminti iš vyno, kurio skonis galbūt nepatiko, likučių. Supilkite vyną į butelį plačiu kakliuku, aptraukite jį marle ir palikite pastovėti maždaug mėnesį kambario temperatūroje. Tokiu būdu galima pasigaminti gardžiausią actą, tarkim, iš chereso.
• Jei norite patys pasigaminti aromatingo aliejaus su šviežiomis žolelėmis, prieš berdami jas į butelį su aliejumi, keletą valandų palaikykite acte. Po šios procedūros ant jų neliks bakterijų ir jos neims gesti.
• Jei prireikė citrinos žievelės, tačiau pačios citrinos gaminant konkretų valgį neprireiks, panaudokite ją citrininiam kremui: jis puikiai dera prie skrebučių, blynų, sklindžių; tiks ir kaip pyrago pertepas.
• Kad varškėčiai išeitų purūs, tereikia varškę pertrinti per tankų sietelį. Norite pereiti į kitą lygmenį? Vietoj kvietinių naudokite ryžių miltus. Su jais pagaminti varškėčiai geriau išlaiko formą, yra mažiau kaloringi ir pasidengia apetitą žadinančia auksine plutele.
• Kad koldūnų mėsos įdaras būtų kuo sultingesnis, prieš užspausdami faršą tešla, uždėkite ant jo šiek tiek sultinio drebučių. Tai – japoniškos virtuvės triukas, pasiteisinantis ne tik gaminant mums nuo seno pažįstamus koldūnus, bet ir įvarius rytietiškus šio patiekalo variantus.
• Vienu iš didžiausių atradimų gali tapti patarimas, kad verdant sultinį mėsą reikia dėti ne į šaltą vandenį. Iš mėsos išsiskyrusi sunka, vandeniui užverdant, sukreša (juk tai gyvulinės kilmės baltymai) ir iškyla į paviršių neišvaizdžiomis putomis. Kad buljonas išeitų skaidrus ir vertingas, mėsą į vandenį reikia dėti tada, kai vanduo bus pasiekęs maždaug 60 laipsnių temperatūrą, t. y. pastebėjus pirmuosius nedidelius burbuliukus.
• Mėsą galima apvolioti ne tik džiūvėsėliuose, bet ir avižiniuose dribsniuose, kukurūzų kruopose, bulvių traškučiuose. Šiuos produktus reikia iš anksto susmulkinti, bet jokiu būdu nepaversti dulkėmis.
• Jei ketinate apvolioti džiūvėsėliuose žuvį, vištieną arba kitokią mėsą, leiskite supjaustytiems gabalėliams šiek tiek pagulėti – tada prie jų geriau prilips trupiniai. Apvoliotus gabalėlius kepkite ne tuojau pat, o kiek palaukę, kad džiūvėsėlių sluoksnis kiek sutvirtėtų.
• Vištienos kukulaičiai bus ypač sultingi ir netgi sveikesni, jei dalį faršo pakeisite varške. Batono į taip ruošiamus kukulaičius dėti nereikia.
• Kad netektų vargti krapštant tarp smulkios tarkos dantukų įstrigusią citrinos žievelę, prieš tarkuodami uždenkite tarką maistine plėvele. Sutarkavus norimą kiekį žievelės, teliks nuimti plėvelę ir nukrėsti nuo jos žievelę. Lygiai taip galima elgtis ir tarkuojant sūrį.
• Maistinė plėvelė – puikus išradimas produktams pakuoti, tačiau ją naudoti gali būti nepatogu, nes ji linkusi tįsti, supilti, kabintis prie rankų. Norėdami išvengti šios problemos, maistinės plėvelės ritinį laikykite šaldytuve.
• Jei tenka seikėti tąsius ir lipnius produktus, tokius kaip medus, sirupas, žemės riešutų sviestas ir pan., šaukštą arba matavimo indelį suvilgykite augaliniu aliejumi. Tada lipni masė greičiau sutekės į indą, jį bus paprasčiau išplauti, be to, sumažės produkto išeiga.
• Norint iškepti nepriekaištingos formos kotletų, prieš šaunant juos į orkaitę arba dedant į keptuvę, paspausdami pirštu per vidurį suformuokite nedidelę duobutę.
• Gardinant patiekalą prieskoniais, nei šaukštelių, nei purtyklių geriau nenaudoti. Prieskonius rekomenduojama berti pirštais, ranką laikant gana aukštai virš lėkštės. Taip patariama elgtis ne dėl estetinių sumetimų, o tam, kad prieskonius pavyktų paskirstyti tolygiai.
• Keptuvių ir prikaistuvių rankenas patariama nusukti nuo kaitlentės arba viryklės krašto, kad eidami pro šalį netyčia jų neužkliudytumėte ir nesusipurvintumėte arba neprisidarytumėte dar rimtesnių bėdų.
• Gardinant salotas iš žalų daržovių, pirmiausia reikia įberti druskos ir tik tada pilti padažą, nes druska sugeria aromatus. Padažą reikia pilti palei dubens kraštus, o ne per vidurį – tada daržovės žvilgės nuo aliejaus, o ne maudysis jame.
• Itališkam maskarponės sūriui analogišką produktą, praversiantį gaminant begalę desertų, galima lengvai pasigaminti iš riebios grietinės ir citrinų sulčių. Grietinę reikia parūgštinti, pašildyti (bet ne užvirti), tada nugriebti ir leisti ataušti.
• Elementariausias perlines kruopas galima kuo puikiausiai pritaikyti gaminant įvairius patiekalus, pavyzdžiui, kažką panašaus į rizotą, arba, lietuviškai – daugiaryžį, tik ryžius šiuo atveju reikia pakeisti perlinėmis kruopomis.
• Cinamonu galima gardinti ne vien desertus. Šis prieskonis tinka ir jautienos, kiaulienos bei vištienos troškiniams. Cinamono galima berti ir į faršą. Jis suteikia patiekalui salsvą skonį, ypač būdingą kinų virtuvei.
• Kad vaisių bei daržovių trintuvo arba kavamalės ašmenys neatšiptų, pakanka kartą per mėnesį sumalti šiais prietaisais rupios druskos. Ją vėliau galėsite panaudoti maistui sūdyti.
• Norite, kad blynai būtų purūs? Tešlos receptas, žinoma, svarbus, tačiau idealių blynų pavyks išsikepti, jei tešlą pilsite ne tiesiai į keptuvę, o į sausainių formeles arba specialiai kiaušinienei skirtus žiedus (jie turi būti sustatyti į keptuvę, žinoma).
• Kad pievagrybiai apskrustų ir pasidengtų gelsva plutele, kepti juos reikia pradėti sausoje keptuvėje. Aliejų pilkite tik tada, kai iš grybų išsiskirs sultys, o sūdykite – pačioje pabaigoje.
• Kaip virti kiaušinius be lukšto? Kad rezultatas nenuviltų, pirmiausia kiaušinį įmuškite į nedidelį sietelį, palaukite, kol nuvarvės skysčiausia baltymo dalis, o tai, kas liko, labai atsargiai supilkite į verdantį parūgštintą vandenį.
• Naudoti maistui galima ne tik baltą, bet ir viršutinę, žalią poro dalį. Smulkiai supjaustyti žali lapai – tinkamas priedas kiaušinienėms, apkepams, nesaldiems pyragams, na, o salotose jie gali pakeisti svogūnų laiškus. Likusį poro kotą su šaknimis galima įstatyti į stiklainį su nedideliu kiekiu vandens ir pastatyti ant saulės apšviestos palangės: poras vėl pradės augti (taip pat galima pasielgti su jaunais laiškiniais svogūnais, salierais ir salotomis).
• Labai dažnai namie paruoštas patiekalas nuo meistro pagaminto šedevro tesiskiria vienu niuansu – patiekimu. Pagrindinius patiekalus paprasčiausia serviruoti didelėse plokščiose vienspalvėse lėkštėse (puikiai tinka baltos, juodos, mėlynos). Iki pat kraštų lėkštės pripildyti jokiu būdu nereikia: maistas turi puikuotis pačiame centre. Tiktai tolygiai ir proporcingai jį paskirsčius, galima, kaip puošmeną, ant viršaus uždėti vieną kitą ryškesnės spalvos ingredientą.
Pabaigai – žadėtoji sėkmingų kviestinių pietų arba šventinės vakarienės paslaptis. Auksinė taisyklė šiuo atveju skamba taip: „šis tas seno, šis tas naujo, šis tas pirkto ir šis tas vakarykščio“. Dabar paklausykite, ką tai reiškia.
Pagrindinis patiekalas turėtų būti kažkas tokio, ką jau ne kartą teko gaminti, todėl jokių problemų ar nemalonių netikėtumų, jūsų manymu, iškilti neturėtų. Ruošiant užkandžius, garnyrą arba desertą verta paeksperimentuoti – išmėginti ką nors naujo ir taip nustebinti svečius kažkuo, ko jie galbūt nėra ragavę. Nieko baisaus nenutiks, jeigu ant stalo atsiras koks nors pirktinis maistas. Tai gali būti tortas arba pyragaičiai iš visų mėgstamos konditerijos parduotuvės, taip pat, žinoma, įvairių rūšių sūris, krepšeliai su ikrais ir t. t. Kad laukiant svečių netektų pervargti gaminant maistą, šį tą galima pasiruošti iš anksto. Pagalvokite, kokį patiekalą galėtumėte pagaminti diena anksčiau. Beje, jis tikrai neturi būti visiškai gatavas: labai gerai, jei jį teliks pašauti į orkaitę.
Jei vadovausitės minėta taisykle sudarydami meniu, tikrai viską spėsite, nepatirsite nesėkmių ir liks daugiau laiko pabendrauti su svečiais, užuot be perstojo triūsus virtuvėje.