Jau ne vienerius metus stebima tendencija, kad skubantys ir virtuvėje suktis nebenorintys tautiečiai šventinę vakarienę užsisako ar valgyti Kūčių renkasi į restoranus.
Etnologų nuomone, svarbiau ne kieno pagaminta ypatingoji metų vakarienė, bet kas susės prie stalo jos valgyti.
Ir maistas, ir dovanos
Dar prieš keletą metų rasti, kas pagamins dvylika patiekalų išsineštinai, buvo kone iššūkis – geriausiu atveju į pagalbą atskubėdavo prekybos centrų silkių, žuvų ir mišrainių paruoštukai.
Dabar jau daugelis restoranų ir kavinių vilioja įmantriu ir pikantišku Kūčių ir Kalėdų stalo meniu. Vieni jų siūlosi paruošti stalą nuo kisieliaus iki kūčiukų, kiti – patiems pasirinkti iš kelių rūšių silkių, užtepėlių, užkandukų ir karštųjų patiekalų asortimento.
Restoranėlio „Bisas“ bendrasavininkė, viena iš vadovių Justina Ramoškienė pasakoja, kad beveik nuo įstaigos įkurtuvių siūlosi paruošti Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų stalą.
Ir net padeda pasirūpinti išskirtinėmis dovanomis – krautuvėlėje galima įsigyti valgomų rankų darbo gaminių.
„Tenka pripažinti, kad ši krautuvėlė nebe tokia populiari, kaip buvo pirmaisiais metais, ir tai suprantama – dabar daugybė ūkininkų ar kūrėjų siūlo rankų darbo gaminius, o kažkada mes buvome vieni pirmųjų. Bet vis tiek neatsisakome tos tradicijos. Su meile pagamintos simbolinės dovanėlės turi savo pirkėją“, – teigė J. Ramoškienė.
Nebenori stovėti prie puodų
Ir nors valgomų simbolinių dovanėlių nuperkama mažiau, J. Ramoškienės teigimu, norinčiųjų užsisakyti patiekalų šventiniam stalui gretos auga. Pasak verslininkės, Kūčioms dažniausiai pageidaujama įvairios žuvies ir silkės, Kalėdoms populiariausi karštieji patiekalai.
„Kiti restoranai siūlo savotišką krepšelį dviem ar keturiems žmonėms, kurį sudaro dvylika patiekalų, o mūsų kitokia koncepcija – rinktis, ko nori. Pavyzdžiui, kelių rūšių silkę arba jos neužsisakyti, nes tą patiekalą pagamins mama ar močiutė. Dviejų rūšių silkės kainuos apie 30 eurų, jei perkamas ir karštas patiekalas – 60–70 eurų, bet pavalgyti galės 4–6 žmonės“, – pasakoja šeimos restoranėlio viena iš savininkių.
Jos teigimu, klientų poreikiai labai skirtingi: vieni pageidauja tik silkių, kiti – tik karštojo patiekalo Kalėdų stalui, o treti nori viso komplekto.
Kaip pažymi J. Ramoškienė, dauguma užsisakančiųjų švenčia ne namuose – vyksta į svečius. Tarp klientų yra ir emigrantų, šventėms grįžtančių pas tėvus.
„Kai kurie, užuot triūsę prie puodų, šį laiką nori skirti sau ar artimiesiems. Taip pat gana nemaža kategorija tų, kurie daug dirba ir tiesiog neturi laiko sukiotis virtuvėje. Klientų skaičiumi tikrai nesiskundžiame, kasmet jų daugėja“, – sako J. Ramoškienė.
Susidomėjimas didžiulis
Restoranas „Karčema ružava“ savo klientams siūlo Kūčių stalo paketą – visus dvylika patiekalų. Šventinė vakarienė dviem asmenims atsieis 75, keturiems – 143, o šešiems – 200 eurų.
Pasak restorano direktorės Lauros Mackevičienės, dažniausiai pageidaujama Kūčių stalo patiekalų. „Kad būtų lengviau pasirinkti, sudarėme meniu, nes dažnai žmonės nežino, ko nori. Galima rinktis tik kelis patiekalus ar užsisakyti užkandžių asorti Kalėdoms. Nėra griežtai, kad tik taip ir ne kitaip“, – sakė L. Mackevičienė.
Restoranas Kūčių vakarienę ruošia jau ne pirmus metus. Verslininkė džiaugiasi didžiuliu susidomėjimu. L. Mackevičienės teigimu, dar net nespėjus paruošti pasiūlymų, klientai ėmė skambinti ir klausti, ar šiemet bus galima užsisakyti Kūčių vakarienę. „Jau beveik viskas užimta, gal tik kokį por1 užsakymų dar galėtume priimti“, – sako savininkė.
Namuose nebenori
L. Mackevičienės nuomone, klientai labai įvairūs – dažnai tai negalintys tėvų aplankyti vaikai, gyvenantys užsienyje ar kitame šalies mieste. Užsakydami tėvams Kūčių vakarienę, nori juos nustebinti ir jiems padėti, ypač jeigu šie dėl sveikatos nebegali paruošti šventinio stalo.
Yra nemažai jaunesnių klientų, kurie tiesiog nenori visą dieną praleisti virtuvėje ar neturi tam laiko. Dažniausiai užsakomos vaišės 4–6 žmonėms.
Šie metai, pasak L. Mackevičienės, išskirtiniai tuo, kad vis daugiau sulaukiama skambučių, ar nebūtų galimybės Kūčių vakarą praleisti restorane. Taip Kūčias norėjo susitikti net kelios gausesnės kompanijos.
„Pirmi metai, kai pastebėjome šią naują tendenciją. Kūčios visuomet buvo šeimos šventė, sutinkama namuose kartu su artimaisiais. Bet šiemet klientai skambina ir klausia, ar yra tokia galimybė Kūčias švęsti mūsų restorane. Bet mes per Kūčias ir Kalėdas nedirbame, norime, kad šią dieną ir darbuotojai galėtų praleisti su savo šeimomis“, – paaiškino L. Mackevičienė.
Darbo daug, naudos mažai
Viešbutyje „Romantic“ įkurtas restoranas „Déjà vu“ jau ne pirmi metai kviečia Kūčias sutikti pas juos.
Pasak viešbučio savininkės Dalios Remeikaitės, jau prieš karantiną jie pradėję ruošti Kūčių vakarienę, tada siūlė ją išsinešti. Bet tai pasirodė didžiulis vargas.
„Labai stengiamės, kad ta vakarienė būtų itin gražiai supakuota, su šienu ir kalėdaičiais, bet tą padaryti nėra paprasta. Daug darbo, o naudos mažai. Todėl gimė idėja žmones pakviesti Kūčių į restoraną. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai dirbi daug, nebeturi jėgų dar raityti visų tų dvylikos patiekalų“, – pasakoja D. Remeikaitė.
Ilgainiui, anot jos, pradėjo daugėti panevėžiečių, kurie Kūčias valgo ne namuose.
Kūčios be rūpesčių
Pasak viešbučio savininkės, laisvų vietų restorane šioms šventėms liko labai nedaug. Mat šiemet per Kūčias maždaug trisdešimties žmonių kompanija restorane planuoja daryti giminės susiėjimą.
„Kūčios – ne ta šventė, kad būtų galima žmones priimti konvejeriu. Ji turi būti rami, jauki, kad nereikėtų stumdytis“, – mano D. Remeikaitė.
Kūčių vakarienė restorane vienam žmogui kainuoja 60 eurų. Už šią sumą lauks švediškas stalas su įvairiais patiekalais.
„Taip, daug kas pasakys, kad per brangu, bet kiekvieno poreikiai skirtingi. Kažkodėl daugelis yra įsitikinę, kad moterų darbas virtuvėje nemokamas, nėra vertinama, kiek laiko ir energijos atiduodama tam pasiruošimui. O ir maisto dažniausiai prisidaroma per daug ir tris dienas valgoma ta pati silkė, kol galiausiai apsinuodijama. Tie, kurie brangina savo laiką, kitaip žiūri į šventinę vakarienę restorane. Manau, ši tradicija stiprės, juk ne kiekvienas namuose turi vietos didesniam šeimos ar giminės susiėjimui“, – sako D. Remeikaitė.
Lina VILIENĖ, etnologė
Kūčios – tai pirmiausia šeimos šventė ir maisto gaminimas yra viena iš jos tradicijų.
Nuo seno įprasta, kad patiekalai Kūčių ir Kalėdų stalui buvo ruošiami visos šeimos kone visą Kūčių dieną.
Kūčių patiekalai nėra labai sudėtingi ar ilgai gaminami, juos tikrai galima pasiruošti namuose.
Bet jeigu kalbame apie šiuolaikinį žmogų, kuris dirba net ir per Kūčias, o grįžęs namo tiesiog nebeturi laiko ir noro stovėti prie viryklės, kodėl nepasinaudojus galimybe užsisakyti jau paruoštus valgius iš kavinės ar restorano? Žinoma, su sąlyga, kad šie valgiai tikrai tie, kuriuos pagal visas tradicijas ruošdavo mūsų senoliai.
Tikrai nesmerkiu tų, kurie taip pasilengvina buitį, bet labai norėtųsi, kad ir restoranai siūlytų tik tuos Kūčių stalo valgius, kurie buvo būdingi mūsų regionui. Pavyzdžiui, aukštaičiai ant Kūčių stalo niekuomet neturėjo bulvių, tai daugiau žemaitiška tradicija. Aukštaičiai bulves valgydavo jau per Kalėdas su žąsies ar kitos mėsos gabalu. Ne tiek svarbu, kas tą maistą ruoš, svarbiausia, kad prie to stalo susirinktų visa šeima. Tai susikaupimo, rimties, mirusiųjų pagerbimo vakaras.