Pastarosios teigimu, rytietiški motyvai šį kartą buvo „pertransliuoti“ nesivaikant madų, o siekiant sukurti aplinką, kuri turėtų ryškią idėją ir išliekamąją vertę. Rezultatas – modernus, šiuolaikiškas ir gana minimalistinis interjeras, kuriame rytietiškas stilius atskleidžiamas subtiliomis detalėmis, rašoma pranešime spaudai.
Kai sena tampa nauja
Prieš įsikuriant restoranui „Kinza“, toje pačioje vietoje veikė uzbekų restoranas ir arbatinė, tad pagrindinė užduotis buvo ne sukurti visiškai naują, o „atšviežinti“ seną interjerą. Specialiai rankomis pagaminti šviestuvai, įspūdingais, spalvingais raštais margintos lubos, kurioms medžiagos vežtos net iš Azijos, ir kiti originalūs akcentai prikėlė šią erdvę naujam gyvenimui.
„Pagrindinis skirtumas kuriant šio restorano interjerą buvo tas, kad jame dar buvo likę gausybė senų baldų, kitų interjero detalių, kurioms turėjome sukurti naują veidą. Rytai – labai slidi, sodri tema, prie kurios lengva prieiti banaliai. Kadangi su kolege esame architektės, stengėmės rytų idėją įvilkti į architektūros rūbą. Santūriai naudojome būdingus raštus, o kai kurioms detalėms sugalvojome naują paskirtį. Štai restorane buvo prabangus antikvarinis kilimas, su kuriuo nusprendėme pasielgti lyg su meno kūriniu – jį įrėminome ir pakabinome ant sienos“, – pasakojo G. Datenytė.
Mistika persmelkta kaljaninė
Viena įdomiausių restorano erdvių – kaljaninė, kurioje, pasak G. Datenytės, siekta sukurti mistikos ir iliuzijos įspūdį.
„Kadangi kaljaninė nuolatos paskendusi dūmuose, norėjosi sukurti mistišką atmosferą. Siekėme, kad ši vieta būtų tarsi miškas, labirintas, primintų savotišką haliucinaciją. Kadangi rytuose populiarios įvairios kolonos, jas panaudojome ir čia – kiekviena jų yra skirtingos formos“, – apie išskirtinę restorano erdvę pasakojo architektė.
Restorane ypatingai akį traukia ir atnaujintas stiklinis baras. Anksčiau beveik nenaudotas, jis atgimė naujam gyvenimui ir tapo vienu pagrindinių erdvės akcentų.
„Pamačiusios praktiškai nenaudojamą barą, pamanėme, kad jis privalo tapti žmonių traukos centru. Norėjome, kad barą būtų galima matyti net iš gatvės, todėl nusprendėme, kad jis turi būti stiklinis ir dailiai žėrėti“, – apie išskirtinį restorano atributą kalbėjo G. Datenytė.
Sėkmė – skanus maistas ir įsimintinas dizainas
Šiuo metu pasaulio restoranuose mėgstama globali eklektika, jungiant skirtingų kultūrų elementus. Ypatingai vertinamas rankų darbas, autentika, natūralios medžiagos ir detalių turtingas dekoras. Spalvas rinktis patariama atsižvelgiant į vietos paskirtį – šviesios puikiai tinka ten, kur norisi erdvumo pojūčio, ryškios puikiai atrodo vaikams skirtose vietose, juoda sukuria modernumo įspūdį.
Tačiau egzistuoja ir keletas interjero taisyklių, kurios svarbios maitinimo įstaigos sėkmei. Būtina atidžiai organizuoti erdvę, vengti vietų, kuriose personalas ir klientai galėtų vieni kitiems trukdyti, apgalvotai parinkti apšvietimą, išlaikyti balansą tarp natūralių ir nenatūralių medžiagų. O svarbiausia – dizainas privalo atspindėti bendrą restorano viziją.
Anot G. Datenytės, jos su kolege interjero madų nesivaiko, tačiau apie lietuvių mėgstamas dizaino tendencijas keletą žodžių gali pasakyti.
„Mėgstame į aplinką žiūrėti iš architektūrinės pusės. Žavimės senais interjerais, dėl to mums labai patiko senos šio restorano grindys. Lietuviai visuomet nori jaukumo, šviesos, tačiau pastaroji gali būti labai įvairi – tai stengėmės atskleisti ir „Kinza“ interjere. Mūsiškiams taip pat labai svarbu atėjus pavalgyti jaustis tarsi namuose“, – pasakojo restorano interjero kūrėja.
Visgi, pašnekovės tvirtinimu, vietos, kuriose pastebimai dizainui yra skirta ypač daug dėmesio, gali sukelti ir įtarimų.
„Man, asmeniškai, vieta, kurioje akivaizdžiai labai daug investuota į dizainą, sukeltų įtarimą dėl maisto kokybės. Manau, kad tikros sėkmės derinys yra puikus maistas ir vykęs dizainas – skaniai pavalgius akį traukianti aplinka atmintyje išliks ilgam“, – mintimis dalijosi G. Datenytė.