Pagal policijos statistiką, vien Vilniuje pernai įvykdyta beveik du tūkstančiai vagysčių. Didžioji jų dalis – tai vadinamosios atsitiktinės vagystės. Tai neprofesionalių vagių darbas. Tokiais atvejais vagys ne iš anksto nusižiūri norimą apšvarinti būstą, bet ieško lengviausiai pasiekiamo grobio – braunasi ten, kur nesudėtinga patekti.
Kaip sakė Vilniaus nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas komisaras Nerijus Šiaulys, veiksmingiausia būsto apsauga vis dėlto yra apsaugos tarnybų teikiamos paslaugos. Tačiau imantis tam tikrų priemonių galima sumažinti riziką. Visų pirma būstą turi saugoti geros durys. Geriausia, jeigu jos yra šarvuotos ir su metaline stakta, nes tokias išlaužti yra gana sunku.
Ne mažiau svarbu spynos. Paprastas spynas bent kiek profesionalesnis vagis gali atidaryti per labai trumpą laiką – kartais tam pakanka dešimties sekundžių. Kai kurioms, sunkiau atidaromoms spynoms, vagys pasidaro specialius šablonus. Pridėjus tokį šabloną prie spynos joje išgręžiama pora skylių, kurios sulaužo liežuvėlio tvirtinimo mechanizmą. Vėliau tokia spyna atidaroma paprastu atsuktuvu. Todėl patartina, kad spynos mechanizmas iš viršaus būtų apsaugotas tvirto plieno plokštele. Geriausia, jeigu ji būtų pritvirtinta po durų apsauga, kad jos nebūtų galima nuplėšti.
Langai
Taip pat populiarus patekimo į būstą būdas – pro langus. Todėl rekomenduojama juos papildomai apsaugoti. Tai ypač aktualu namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, kurių butai yra pirmame ar viršutiniame aukšte.
Pasak N. Šiaulio, viena mažiausiai patikimų langų apsaugos priemonių yra grotos. „Jas lengva nupjauti, o signalizacijos prie jų nepritvirtinsi“, – teigia komisaras. Pasak jo, visai nesenai laužiantis į vieną namą nupjautas grotas vagys net panaudojo vartelių užrėmimui, kad atvykusi policija ar savininkas sunkiau patektų į kiemą ir vagys turėtų daugiau laiko pabėgti.
Be to, ant daugiabučių pirmo aukšto langų uždėtos grotos sumažina antrojo aukšto gyventojų saugumą – jomis vagys gali pasinaudoti kaip kopėčiomis.
Daug veiksmingesnės yra apsauginės žaliuzės. Jas atverti užtrunka laiko, taip pat prie žaliuzių galima tvirtinti signalizacijos daviklius. Kol vagis laužia žaliuzes, o vėliau langą, signalizacija jau būna perdavusi saugos tarnybai žinią apie įsilaužimą.
Taip pat gana sudėtinga įveikti langus, kuriuose įrengtos specialios spynelės apsaugančios varčią nuo išlaužimo, o stiklai padengti specialiomis apsauginėmis plėvelėmis.
Kaip pasakojo N. Šiaulys, nesenai teko tirti įsilaužimą, kur vagys niekaip nesugebėjo išlaužti tokio lango rėmo ir sudaužyti stiklo. Tiesa, šiuo atveju vagys vis dėlto pateko į būstą – po ilgų pastangų jiems pavyko išstumti stiklo paketą. Todėl reikėtų pasirūpinti papildomu stiklo paketų įtvirtinimu. „Šiuo atveju matėsi, kad įsilaužėliams teko nemažai pavargti, kol jie pateko į vidų. Jeigu šis namas būtų buvęs su signalizacija, reaguojančia į laužimąsi per langą ir prijungta prie saugos tarnybos, apsauga būtų atvažiavusi tikrai greičiau, nei nusikaltėliai pateko į vidų“, – teigia komisaras.
Saugos tarnybos
Nors tvirtos durys ir apsaugoti langai yra geriau nei nieko, tačiau vieningu specialistų teigimu, veiksmingiausia yra saugos tarnybų apsauga. Kaip teigia Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas Algis Iljeitis, visos kitos priemonės tik tam tikram laikui sulaiko vagį. „Dažnai žmonės, kol jų neapvagia, teigia esą pas juos nėra ką imti ir gaili pinigų apsaugai. Tačiau apsilankius vagims supranta, kad klydo: nuostoliai beveik visada būna didesni nei galimos išlaidos signalizacijai. Tada kreipiasi į saugos tarnybas. Gaila, kad tam reikia prieš tai patirti vagystę“, – sako pareigūnas.
Taip pat jis pabrėžia, kad vien signalizacija taip pat gali neapsaugoti. Ypač atokesniuose namuose. Visada rekomenduojama įsirengti ir papildomas apsaugos priemones – apsaugines žaliuzes, tvirtas duris. Visa ši įranga pristabdo vagis kol tarnybos ekipažai spėja atvažiuoti į įvykio vietą. Jeigu, pavyzdžiui, langai neapsaugoti, greitai jį išmušęs vagis pačiups jam kritusį į akis daiktą ir pasišalins.
A. Iljeitis skeptiškai vertina vietines garsines signalizacijas, nesujungtas su saugos tarnybomis. Žinoma, jos išgąsdina vagį. Tačiau dabar labai dažnai vagys įtardami, kad gali būti įrengta signalizacija, išmušę langą ar išlaužę duris kuriam laikui pasišalina ir iš šono stebi, ar atvyks apsauga.
Specialistų teigimu, įsitikinimas, kad išgirdę triukšmą į jį dėmesį atkreips kaimynai, dažniausiai esti klaidingas. Be to, profesionalesni vagys lengvai nustato, kokia signalizacija įrengta. Pasak A. Iljeičio, montuojant signalizacijos sistemas labai svarbu, kad pultelis, kuriame surenkamas signalizacijos kodas, būtų kuo mažiau matomas. Yra žinoma atvejų, kai vagys, naudodami modernias vaizdo kameras, nufilmuodavo neatsargiai renkantį kodą žmogų ir paskui pasinaudodavo jo kodu. „Tai labiau aktualu įmonėms, kurių kodų pultas būna iš lauko pusės šalia įėjimo durų. Tačiau ir privačiuose namuose ar butuose reikia į tai atkreipti dėmesį. Juk kodą galima pamatyti ir per užuolaidomis neuždengtą langą“, – sako pareigūnas.
Signalizacijų sistemos
Šiuo metu signalizacijos jutiklių įvairovė labai didelė. Kaip pasakojo saugos tarnybos „Falck security“ technikos departamento direktorius Aidas Sinkevičius, visuomet patartina statyti bent kelių tipų apsaugos sistemų įrenginius, ir geriausia pavesti tai daryti profesionalams. Visų pirma turėtų būti įrengti magnetiniai kontaktiniai jutikliai, suveikiantys nuo langų bei durų atidarymo.
Taip pat galima įrengti jutiklius, reaguojančius į stiklo dūžio, daužymo garsus. Tuomet signalizacija suveiks pašaliniam asmeniui net nespėjus patekti į patalpas. Tiesa, į dūžio garsą reaguojančius jutiklius reikia rinktis atidžiai, nes ne visi jų reaguoja į dūžtančio stiklo paketo garsą, ypač jeigu stiklas laminuotas ar apklijuotas apsaugine plėvele.
Taip pat tradiciškai statomi jutikliai, reaguojantys į judesius patalpose. Jeigu vagims pavyks apeiti langų ir durų apsaugą, patekę į judesio jutiklio stebimą zoną jie vis tiek aktyvuos signalizaciją. Specialistas kiek skeptiškai vertina šiuo metu siūlomus judesio jutiklius, nereaguojančius į gyvūnus. Iš tiesų šie jutikliai sumažina saugumą – gerai išmanantis apsaugos sistemas žmogus paprastesnius jutiklius gali apgauti.
Be to, šie jutikliai dažniausiai nereaguoja į gana ramius gyvūnus. Mėgstančios staigiai liuoktelėti ant stalo, katės įjungia signalizaciją. Šie jutikliai turi savitą veikimo technologiją, todėl jų veikimas gali būti sąlygojamos daugelio veiksnių.
Kiemo apsauga
Būtinai įsirengti signalizaciją specialistai pataria tuose namuose, kuriuos juosia aukštos aklinos tvoros, mat už jų patekę vagys jaučiasi saugiai ir turi aibę laiko laužtis – kaimynai ar praeiviai jų nepamatys.
A. Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu labai populiarėja ir specialios teritorijos apsaugos sistemos, ypač vaizdo stebėjimo kameros. Jos reaguoja į judesį ir jų perduodamas vaizdas pradedamas įrašinėti, drauge gali būti aktyvuojama ir garso sirena.
Kaip pasakojo A. Sinkevičius, dabar populiarėja kamerų nuomojimo paslauga. Pavyzdžiui, vienas žmogus jas nuomojo norėdamas sugauti vagį, nuolat vogusį medelių sodinukus iš kiemo. Beje, pageidaujant augalus taip pat galima apsaugoti, įrengus papildomas signalizacijos priemones ir prijungus jas prie apsaugos sistemos.
Nusprendusiems neinvestuoti į teritorijos signalizacijos sistemas A. Sinkevičius pataria pasirūpinti bent jau kiemo apšvietimu. Geriausia, kai šviestuvai būtų su judesio jutikliu – tamsiuoju paros metu, esant judesiui jutiklio veikimo zonoje, jis aktyvuoja šviestuvą, o staigiai užsidegusi šviesa išgąsdina vagį.
Taip pat kažkokį saugumo jausmą gali suteikti ir šuo. Lojimu jis pirmasis įspėja šeimininkus apie nepažįstamus žmones ar gali išgąsdina vagis. Tačiau šunį galima papirkti maistu, apsvaiginti specialiomis dujomis arba kitaip neutralizuoti.