Paskutinį vasaros mėnesį ir rudens pradžioje sode svarbesni dekoratyvūs varpiniai žolynai, sudarantys nuostabias dinamiškas kompozicijas su žydinčiais daugiamečiais augalais. Kai pastarųjų žydėjimas eina į pabaigą, jie dar nepasiduoda rudeniniams vėjams ir blogam orui. Daugelis sodininkų seniai žino, kad naudojant varpinius žolynus galima sukurti daug gražių akcentų. Juk jie patrauklūs ne tik dėl žiedynų formų, bet ir dėl lapų struktūros.
1. Vertikalus siluetas. Populiarusis smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostys acutiflora) ‘Karl Foerster’ gražiai užpildo tarpus tarp vidutinio aukščio krūmų ir daugiamečių gėlių. Aukštis 90–120 cm. Lapija žalia. Tai vienas anksčiausiai pavasarį atželiančių siauralapių žolynų. Dažnai jis auginamas natūraliuose soduose.
Sėklos sterilios, tad šis lendrūnas savaime nepasisėja. Žydi liepą–rugpjūtį. Idealios sąlygos – saulėta ir drėgna vieta. Augalas pakenčia smėlingą dirvą, o molingoje klesti. Atsparus žiemos šalčiams, vėjui ir lietui.
Daugiamečiai partneriai: astras (Aster), rudbekija (Rudbeckia), aukšti šilokai (Sedum), boltonija (Boltonia), monarda (Monarda) ir kt.
2. Mėlyni skliautai. Melsvojo mėlito (Sesleria caerulea, sin. S. albicans) lapų viršutinė pusė pilkai melsva, o apatinė žalia. Ne veltui lotyniškai žodis caerulea reiškia ‘tikra mėlyna, dangiškai mėlyna’. Keras 10–40 cm aukščio.
Šis augalas gražiai atrodo tarp laisvojo stiliaus tako akmenų. Jis gerai auga ir saulėje, ir daliniame pavėsyje, normalaus drėgnumo dirvoje. Ypač mėgsta kalcio turtingą dirvą. Nereikėtų sodinti drėgnose ir šaltose vietose. Žydi gegužės mėnesį. Melsvasis mėlitas žiemoja nepridengtas.
Daugiamečiai partneriai: narcizai (Narcissus), krokai (Crokus), astilbės (Astilbe) ir kt.
3. Dailus kupstelis. Melsvasis eraičinas (Festuca glauca) sudaro nedidelius kupstelius. Gėlyne jis harmoningai dera su žemaūgiais daugiamečiais augalais. Mėgsta smėlingą dirvą. Atsparus sausrai, žiemos šalčiams, vėjui. Šis neaukštas žolynas gražiau atrodo pasodintas grupėmis (mažiausiai po tris).
Daugelio eraičinų žiedynai nėra labai gražūs, todėl patariama juos nukirpti, kad išaugtų daugiau naujų lapų. Tačiau yra ir išimčių. Štai veislė ‘Blue Fescue’ išsiskiria dekoratyviais žiedynais. Žydi gegužę–birželį. Augalai tik apie 15 cm aukščio, todėl juos galima sodinti į vazonus, krepšelius. Kas treji metai kerus reikia padalinti, nes pradeda iš vidaus plikti.
Daugiamečiai partneriai: alpinariumo ir turintys purpurinę lapiją augalai.
4. Šiltas ruduo. Rusvą, bronzinę kompoziciją dekoratyviuose induose sukursite naudodami puošnias plaukuotalapes viksvas (Carex comans) ‘Bronze’, ‘Bronze Perfection’ ir ‘Bronze Form’. Aukštis apie 15–25 cm. Lapai ilgi, bronziniai. Kerai tankūs.
Specialistai pataria šiuos augalus sodinti į kubilus, lovelius, nes jie kilę iš Naujosios Zelandijos ir lauke prastai žiemoja. Žemė turi būti derlinga, laidi, o vieta saulėta arba pusiau pavėsinga. Rudeniui plaukuotalapes viksvas reikia perkelti į vėsias šviesias patalpas.
Daugiamečiai partneriai: bergenija (Bergenia), alūnė (Heuchera), žalialapiai augalai.
5. Kraujo žolė. Ritininė imperata (Imperata cylindrica) ‘Rubra’, dar vadinama kraujo žole, užauga 20–30 cm aukščio. Jauni lapai žali su raudonomis viršūnėmis, vėliau visiškai paraudonuoja. Šiam augalui tiks lengva, laidi ir drėgna dirva.
Kadangi jis kilęs iš Rytų, subtilus žavesys atsiskleis japoniško ir kiniško stiliaus soduose ar kampeliuose. Sezonui pasibaigus, imperata sunyksta, o pavasarį vėl atželia. Kai vasara šilta, ji plinta greitai. Šalia išdygusius augalus žaliais lapais išraukite, nes jie laikomi invaziniais. Žiemai rekomenduojama pamulčiuoti durpėmis, pridengti eglišakėmis, lapais.
Daugiamečiai partneriai: šilokai, ypač kaukazinis (S. spurium) ‘Fuldaglut’, S. ellacombianum.
6. Plevenančios vėjyje. Plunksninė ašuotė (Stipa pennata) – labai gražus varpinis žolynas, sudarantis tankų kompaktišką kerą. Įspūdingiausiai jis atrodo, kai noksta sėklos, birželio–liepos mėnesiais, ir augdamas didesnėmis grupėmis. Aukštis iki 80 cm. Akuotai apie 40 cm ilgio. Vieta turi būti saulėta, o dirva lengva, laidi. Plunksninė ašuotė žiemoja gerai, atspari sausroms.
Daugiamečiai partneriai: kraujažolė (Achillea), rudbekija (Rudbeckia), gludas (Coreopsis), katžolė (Nepeta) ir kt.
Atmintinė
*Daugumos siauralapių varpinių žolynų lapai dekoratyvūs iki pat šalnų. Juos nukirpkite anksti pavasarį, nutirpus sniegui, o ne rudenį.
*Šių žolynų kerai dalijami, geriausia pavasarį. Jie sėklomis dauginami retai, dažniausiai kuriant naujas veisles.
*Naujus kerus galima sodinti ir pavasarį (geriausia), ir rudenį. Dauguma augalų gerai prigyja ir vasarą.
*Rudenį pasodintus naujus ir jautrius šalčiui augalus pamulčiuokite durpėmis, jeigu reikia – pridenkite eglišakėmis, lapais.
*Daugumai siauralapių žolynų tinka saulėta sausa vieta, o svyrančiajai viksvai (Carex pendula) ir kupstinei šluotsmilgei (Deschampsia cespitosa) – drėgna dirva ir pusšešėlis. Ūksmingose vietose (pavyzdžiui, po medžiais) gerai auga kiškiagrikis (Luzula nivea) ir Carex umbrosa.