Smalsu: kodėl „chruščiovkių“ pirmuose aukštuose nėra balkonų

Tipiniai „chruščiovkėmis“ vadinami daugiabučiai seniai nebestatomi, tačiau jų pas mus yra likusių iš praeities, nors jie ir gerokai pergyveno savo amžių. Ko gero daug kas yra pastebėjęs, kad toli gražu ne visi sovietinės statybos daugiabučiai turi tiek balkonų butuose, kiek vėliau statyti namai. Dažniausiai balkonų nėra pirmų aukštų butuose.

Kas tos „chruščiovkės“

Chruščiovka arba chruščiovkė (rus. хрущёвка) – pašiepiantis terminas, naudotas (ir dar kartais naudojamas) apibūdinti blokinius ir plytinius trijų-penkių aukštų namus, masiškai statytus TSRS Nikitos Chruščiovo valdymo laikais pagal Vitalijaus Lagutenko projektą, rašoma Wikipedijoje.

Chruščiovkos buvo statomos nuo 1961 m. iki 1985 m. Tokiuose namuose buvo žemos lubos (iki 2,5 m), nuo vieno iki trijų kambarių, tualetas, praustuvas ir vonia vienoje patalpoje, sienos su bloga garso izoliacija. Namuose nebuvo lifto. Nukeliamais chruščiovkų serijos namais buvo planuojama laikinai spręsti apgyvendinimo problemą – jie buvo apskaičiuoti 25 metų naudojimui, bet dalis ir dabar naudojama pagal paskirtį. Nenukeliami chruščiovkų serijos namai buvo apskaičiuoti naudoti 50 metų ir daugiau (gerai prižiūrint ir nuolat remontuojant).

Pirmi aukštai – be balkonų

Jų „chruščiovkėmis“ vadinamuose daugiabučiuose nebuvo dėl kelių priežasčių.

Pirmoji (ir ko gero svarbiausia) yra ta, kad tokių namų pirmas aukštas buvo labai žemai, ir balkonas būtų tiesiogine prasme gulėjęs ant žemės. Be to, buvo manoma, kad balkonas yra nesaugiausia vieta – pro jį į butą gali įlipti vagys, rašoma portale novate.ru.

Antroji priežastis yra ta, kad balkonas tais laikais buvo vertinamas kaip prieigos prie lauko vieta.

O kadangi pirmo aukšto gyventojams nereikia daug leistis, jie gali tiesiog išeiti į lauką, jei nori pakvėpuoti grynu oru. Be to, balkonų pirmame aukšte atsisakyti apsimokėjo ir iš ekonominės pusės – tai leido sutaupyti aukso vertės betoną.

Trečioji priežastis – gaisro sauga. Šiuo atžvilgiu langas buvo laikomas daug geresniu avarinio išėjimo variantu. Buvo manoma, kad balkonas sudarys bereikalingų sunkumų evakuojant pirmų aukštų gyventojus.

Beje, sovietinio daugiabučio gyventojas visada galėjo užsisakyti balkoną pirmame aukšte, jei jo jam labai reikėjo. Tereikėjo parengti projektą, gauti kaimynų sutikimą ir suderinti su reikiamomis institucijomis, gauti reikalingus leidimus. O svarbiausia – turėti reikiamą pinigų sumą balkono statybai.