Sode be galo daug kampelių, kuriuos norėtųsi apželdinti, paversti grožio ir harmonijos oazėmis. Deja, dažnai vien pagalvojus, kiek jėgų pareikalaus augalų priežiūra, idėja įveisti sode žydinčių gėlių kaipmat praranda patrauklumą.
Vis dėlto išeitis yra. Tarkim, klombomis arba gėlynais, kuriuose dominuoja ilgamečiai žydintys augalai, rūpintis ganėtinai paprasta, o kad jie džiugintų akį ir neatrodytų nuobodūs, prireiks vos vieno kito sumaniai įterpto akcento. Ko būtent? Ogi vienmečių gėlių. Jomis galima efektingai paįvairinti augalų kompozicijas neužsikraunant didelių darbų naštos.
Tad kokius augalus derėtų rinktis kaip bazinius?
Klombos ir gėlynai
Hibridinės viendienės
Klomboms ir gėlynams ypač tinka hibridinės viendienės. Toje pačioje vietoje šios gėlės gali augti 15 ir daugiau metų, atrodydamos vis taip pat dekoratyviai.
Viendienės puikiai jaučiasi ir saulės atokaitoje, ir nedideliame šešėlyje. Atsižvelgiant į rūšį, jos gali išsistiebti iki 30–100 centimetrų. Viendienės gali tapti tikra gėlynų puošmena, ypač jei pagalvosite, kokių spalvų žiedus parinkti prie bendros kompozicijos. Spalvų pasirinkimas – kone begalinis, kadangi viendienių rūšių – išties nemažai, tad nedvejodami jomis pasidomėkite.
Patarimas. Viendienes persodinti ir atskyrinėti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia – ankstyvą pavasarį arba tada, kai augalas baigia žydėti.
Bijūnai
Norite kad gėlynas iš tolo šviesų ryškiomis spalvomis ir dvelktų prabanga? Tokį troškimą įgyvendinti pavyks, jeigu atkreipsite dėmesį į puikiuosius bijūnus. Apgyvendintas sode šis ilgametis augalas savo grožiu žavės ne mažiau kaip pusę amžiaus, o gal net visą šimtmetį!
Atminkite, kad bijūnai mėgsta saulės nutviekstas vietas. Šiaip jau tai nėra lepios gėlės: jos puikiai ištveria žiemą, staigias temperatūros permainas, taip pat vasarą užeinančias sausras yra liūčių periodus. Neatsižvelgiant į jokias gamtos išdaigas, bijūnai visada sukrauna žiedus ir pražysta. Bijūnų krūmai užauga skirtingo aukščio ir gali būti įvairių formų. Jų lapų spalva yra žalia, bet atspalvis gali skirtis, priklausomai nuo rūšies.
Rausvi pūstažandžiai bijūnai puikiai dera su anksti pavasarį pražįstančiais svogūniniais augalais. Rudenį jie taip pat atrodo nuostabiai: šiuo metų laikų vienų rūšių augalų lapai įgauna raudonai bronzinį, kitų – žalsvai gelsvą atspalvį, trečių išlieka sodriai žali. Pakitusi lapų spalva puikiai pagyvina rudens sodo apdarą ir sukuria nepriekaištingą foną tuo metu žydintiems rudeniniams krokams ir vėlyviams.
Grupėmis ir pavieniui augantys augalai
Grupelėmis arba pavieniui augančių dekoratyvinių augalų galima pamatyti dažname sode, bet tik tada, kai yra deramai parinkti, augalai puošia aplinką.
Rodžersijos
Nuostabia sodo puošmena gali tapti ištaigingos formos, besimainančių spalvų rodžersija. Šis vešlus daugiametis augalas vienoje vietoje gali augti daugiau nei 15 metų.
Rodžersijos mėgsta būti pridengtos šešėlio. Pavasarį bus įdomu stebėti, kaip pamažu kinta karpytų šio augalo lapų spalva, o vasaros pradžioje galėsite pasidžiaugti ant laibų stiebų išsiskleidusiais pūkuotais ir kiek padrikais žiedynais. Apsupti įvairaus aukščio krūmų jie atrodo ypač efektingai. Vienas iš rodžersijos teikiamų pranašumų yra tas, kad išsiskleidusi ir sulapojusi ji sukuria specifinį mikroklimatą ir padeda ilgiau išsilaikyti drėgmei tiek dirvoje, tiek ore.
Burbuliai
Dar vienos kuklios, bet neapsakomai žavingos gėlės – burbuliai. Šie daugiamečiai žoliniai augalai nepersodinti gali augti daugiau nei 10 metų. Jeigu parinksite jiems šešėliuotą vietą ir drėgną dirvą, žiedų gausa ir žydėjimo trukme skųstis neteks. Deja, augdami saulėkaitoje burbuliai greitai nužydės, o jų žiedai bus smulkūs.
Patarimas. Jeigu burbulių pasodinsite pirmame gėlyno plane, už jų patartina įveisti tuo pačiu metu žydinčių, bet aukštesnių daugiamečių augalų. Ypač gerai, jei pastarieji skirsis nuo burbulių ne tik aukščių, bet ir lapų bei žiedų spalva. Burbuliams į kompaniją puikiausiai tiks mėlynai žydintys katilėliai, ryškiai rausvais žiedais apsipilančios lanksvos, taip pat liūtpėdės.
Amerikiniai žilakrūmiai
Amerikiniai žilakrūmiai jokiu būdu nėra gėlių darželio augalai, tačiau kaip sodo dekoracija jie tikrai pasiteisina. Šie augalai išauga iki pusantro metro aukščio, na, o didžiausias jų pranašumas – ypač gaivus, sidabru tviskantis lapų atspalvis. Amerikiniai žilakrūmiai nėra itin pretenzingi: jie gali būti nepakantūs šalčiui, tačiau pavasarį vis tiek nesunkiai ir gana greitai atsigauna. Šie krūmai veši augdami saulėje, o atsidūrę šešėlyje auga daug lėčiau. Jiems rekomenduojama parinkti natūralią dirvą, o papildomai laistyti ir tręšti nėra jokio reikalo. Užvis puikiausia tai, kad dėl tankiai suaugusių šakų ir elegantiško silueto, amerikiniai žilakrūmiai ir žiemą puošia sodo vaizdą.
Svarbu. Kadangi, kaip minėta, pasižymi griežta ir lakoniška forma, amerikiniai žilakrūmiai puikiai atrodo augdami vieni, bet tai nereiškia, kad su jais negalima formuoti kompozicijų. Deriniai su spygliuočiais medžiais ir krūmais (eglėmis, tujomis, kadagiais) ypač rekomenduojami.
Patarimas. Atminkite, kad žilakrūmiai linkę agresyviai plėstis, tad jei nenorite, kad okupuotų nemenką teritoriją, šią jų tendenciją privalėsite kontroliuoti.
Fonui tinkami augalai
Foninė augmenija – itin svarbus sodų apželdinimo elementas. Jos paskirtis, beje, – ne tik dekoratyvinė: sumaniai parinkti augalai gali atlikti ir kokią nors praktinę funkciją.
Arunkai
Jeigu nuo kaimyno norite atsitverti tvora, tačiau ne paprasta, o tokia, kuri pasitarnautų kaip puikus fonas gėlynams, jūsų dėmesį turėtų patraukti arunkai.
Gal ir sunku patikėti, kad šis į visas šalis išsiplečiantis augalas – daugiametis, tačiau kaip tik taip ir yra. Arunką galima pavadinti universalumo įsikūnijimu. Dailūs ir apvalūs arunkų krūmai puikiai jaučiasi augdami ir derlingoje, ir skurdžioje žemėje. Toje pačioje vietoje jie veši daugiau nei 10 metų. Augalai puikiai tveria drėgmę, tačiau ir sausrai yra atsparūs, mėgsta šviesą, bet ir šešėlyje neatrodo nusiminę, gali atstoti foną, bet griežti solo jiems taip pat vieni juokai.
Patarimas. Jeigu sode tvyro prietema, arunkui verta patikėti solo partiją, o šalimais įveisti pažeme slenkančių augalų – notrelių, baltašaknių ir kt.
Kekinės juodžolės
Dar vienos aukštaūgės gražuolės – kekinės juodžolės. Jos išsiskiria ilgu, nuo pat birželio iki rugsėjo trunkančiu žydėjimo laikotarpiu, o vienoje vietoje gali augti daugiau nei 20 metų.
Dėl nuostabiai atrodančių ažūrinių lapų, kurių atspalvis varijuoja nuo žalios iki tamsiai violetinės, augalai daro įspūdį ne tik tada, kai žydi, bet ir įprastu ramybės laikotarpiu. Kekinės juodžolės mėgsta saulę arba lengvą šešėlį. Šie augalai labai pagyvina nuobodų žemės sklypą, maskuoja nedailius objektus ir neišvaizdžias vietas.
Svarbu. Persodinimą kekinės juodžolės pakelia ypač sunkiai, todėl vietą, kurioje turės augti, reikia numatyti iš anksto ir labai atsakingai.
Kekinės juodžolės gerai atrodo prie namų, pavėsinių, tvenkinių. Šalia derėtų pasodinti šešėlius ir drėgną dirvą mėgstančių augalų, pavyzdžiui, viksvų arba paparčių. Deriniai su flioksais, mukdenijomis, lelijomis ir plukėmis taip pat laikomi vykusiais.
Daugiažiedės karpažolės
Jei jums patinka miniatiūriniai krūmokšniai, rinkitės daugiažiedes karpažoles, nes jų aukštis paprastai neviršija pusės metro. Šiems augalams nepatinka ypač drėgna dirva, bet šiaip jau vienoje vietoje jie gali augti 10 ir daugiau metų. Daugiažiedės karpažolės nepriekaištingai užpildo gėlynuose atsirandančius tarpus. Jos mėgsta saulėtus kampelius arba tokias vietas, kurias tik retkarčiais pritemdo lengvi šešėliai.
Svarbu. Kai nepakanka saulės šviesos, daugiažiedės karpažolės praranda dalį dekoratyvumo: jų žiedai nublanksta, o ilgainiui ir visai nunyksta, užtat žaliosios masės, atvirkščiai, padaugėja.
Kiliminę dangą primenantys augalai
Palei žemę slenkantys augalai efektingai paįvairina bet kurį sodo sklypą. Juos nesunku papildyti kokiais nors akcentais: pakanka išdėlioti vazonėliuose augančių gėlų ar kitokių dekoracijų.
Paprastosios šilagėlės
Akį traukiantį kilimėlį pavyks suformuoti iš paprastųjų šilagėlių. Optimaliomis sąlygomis šios gėlės vienoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų.
Užtikrinti šilagėlėms komfortą visiškai paprasta: jos ypač mėgsta saulę ir nepakenčia persodinimo. Vienas šilagėlių kupstelis pajėgus sukrauti net 50 pumpurų. Švelnios spalvos žiedai išsiskleidžia ankstyvą pavasarį, o rudenį juos pakeičia dekoratyvūs, pūkuoti vaisynai. Šilagėles rekomenduojama sodinti aukštų krūmų ir spygliuočių medžių fone. Pavieniai gėlių krūmeliai puikiai dera prie stambių akmenų ir susiraizgiusių kelmų šaknų.
Svarbu. Šilagėlėms į draugiją tinka krokai, puškinijos, gencijonai ir alūnės.
Žiemės
Jei norite, kad gėlių kilimas išplistų šešėliuotoje vietoje, geresnį kandidatą už žiemes vargu ar rasite.
Tai nedidukas, pažeme šliaužiančius ūglius leidžiantis augalas, pražystantis pačiame pavasario vidury ir labai greitai okupuojantis išties nemenkus žemės plotus. Derinant skirtingas žiemių rūšis pavyksta sukurti nuostabius paveikslus, kurių žalias fonas gali būti nutaškytas įvairaus intensyvumo mėlynos, baltos, rožinės ir purpurinės spalvų žiedeliais. Žiemėmis galima užsodinti ir saulėtus, ir šešėlių gaubiamus plotus. Išsidriekęs jų kilimas visada atrodys nepriekaištingai prižiūrėtas ir tvarkingas. Reikalas tas, kad ten, kur auga žiemės, tiesiog nebūna piktžolių, o šitai reiškia, kad neteks gaišti laiko, kol jas išravėsite.
Svarbu. Žiemės puikiai veši augdamos molingoje, su puvenomis perkastoje, be to, saikingai įdrėkstančioje dirvoje. Jas patartina sodinti šešėlių gaubiamose, tik netiesiogiai saulės spindulių pasiekiamose vietose.
Žibuoklės
Norite, kad gėlių kilimas sode atrodytų neįprastai? Pamėginkite išauginti jį iš žibuoklių. Šios gležnos gėlelės vienoje vietoje tveria daugiau nei 20 metų.
Švelniai melsva, balta arba rausva spalva pavasarį pražystantis žibuoklių kilimas kelia nepakartojamą įspūdį. Natūrali žibuoklių aplinka – miškas, todėl sode joms reikia rasti tokią vietą, kurią užstotų medžių metami šešėliai. Šios gėlės mėgsta drėgną dirvą.
Svarbu. Žibuokles būtina mulčiuoti. Natūraliomis sąlygomis šie augalai nuolatos slapstosi po samanomis ir nuo medžių nukritusiais lapais, todėl ir sode turi jaustis panašiai. Žibuoklių mulčiui tinka nukritę lapai, skiedros arba eglių žievė.
Patarimas. Žibuoklės puikiai dera prie eglių ir kitų spygliuočių.