Teorinės žinios
Skiepijimo tikslas – silpnas šaknis turinčias veisles skiepyti į stiprias šaknis turinčius pomidorus ir taip gauti tvirtesnius augalus, didesnį derlių. Taigi, reikalingos mažiausiai dvi veislės: viena – dideliais ir skaniais vaisiais, o kita – stipriomis šaknimis.
Abejojantys iš karto sukritikuos: visi pomidorai išleidžia daug papildomų šaknų iš apatinės stiebų dalies. Taigi, neverta vargti, tereikia juos sodinti kuo giliau – ir šaknynas bus dvigubai didesnis, stipresnis.
Su šiuo teiginiu galima sutikti iš dalies. Taip, pomidorai tikrai išaugina daug pridėtinių šaknų, bet jos raizgosi dirvos paviršiuje, nors ir padidina mitybos plotą, nepasiekia gilesnių sluoksnių. Jei sodinuką sodinsime vertikaliai ir giliai, tikrosios šaknys atsidurs ten, kur temperatūra dar gali būti nepakankama sėkmingam jų vystymuisi. Rezultatas – kuriam laikui nutrūkęs augimas ir ilgas prisitaikymo laikotarpis. Jei sodinsime sodinukus įstrižai ar horizontaliai, šaknys pateks į gerai supurentą ir sušilusią dirvą, bet vystysis netoli paviršiaus.
Įskiepijus papildomas šaknis, sodinukas turi dvigubai didesnį šaknyną su gilyn augančia liemenine šaknimi. Taip galima gauti daugiau maisto medžiagų ir vandens ir gilesnių dirvos sluoksnių.
Pasirinkau paprasčiausią būdą
Panaršius internete, galima sužinoti ne apie vieną skiepijimo būdą. Aš pasirinkau patį paprasčiausią – papildomų šaknų priauginimą.
Pirmaisiais metais buvo nedrąsu eksperimentuoti, o ir žemės neturiu tiek daug, kad galėčiau per vieną vasarą išbandyti įvairius variantus.
Pomidorus pasėjau pernai, kovo pradžioje. Kasmet pasirenku 2–3 išbandytas ir bent vieną naują veislę. Dar pasėjau tikrai stiprias šaknis turinčių ‘Red Currant’. Šie pomidorai auga labai šakoti, turi daugybę labai smulkių (serbento dydžio) vaisių.
Kai daigai išleidžia pirmą tikrąjį lapelį, laikas juos išpikuoti į atskirus vazonėlius. Imti reikėtų tik stiprius, su gerai išsivysčiusiomis šaknelėmis, o smulkius ir silpnus – išmesti. Jie išraunami su didesniu žemės gumulėliu.
Įprastu atveju daigai pikuojami po vieną, sodinant daug giliau. Skiepijimui skirtus augaliukus sodinau po du greta vienas kito: po vieną ‘Red Currant’ ir po vieną kurios nors kitos veislės. Leidau jiems prigyti ir truputį paūgėti, kad įsitikinčiau, ar visi yra stiprūs, tinkamo dydžio.
Skiepydama padariau 1 cm įpjovas: viename stiebelyje žemyn, o greta esančiame – aukštyn.
Įpjovų liežuvėlius sunėrus, abu pomidorų stiebeliai suglaudžiami ir surišami polietileno juostele. Pirmąją dieną juos patraukiau nuo saulės spindulių.
Vazonėlis ir toliau prižiūrimas, kaip ir visi kiti: reguliariai laistomas, laikomas šviesioje, saulėtoje vietoje. Pastebėjau, kad abu daigai ir toliau augo vienodai.
Po savaitės pjūvių vietoje abu stiebai buvo tvirtai suaugę, matėsi tik randelis. Juostelę nuėmiau, ‘Red Currant’ stiebą nupjoviau. Liko tik kitų veislių pomidorai su dvigubomis šaknimis.
Iki sodinimo sode pomidorus dar savaitę auginau uždarame balkone.
Išbandymas pasodinus
Galbūt prisimenate 2018 metų gegužės orus? Vilniaus apylinkėse nelijo nuo gegužės iki birželio. Intensyvaus augimo metu stojusi sausra – tikras išbandymas sodininkui.
Kadangi vandens augalai gaudavo nepakankamai, iš karto išryškėjo, kurie atsparesni.
Skiepyti pomidorai sausrą ištverdavo geriau, nei auginti įprastai. Po 2–3 dienų jie dar buvo statūs, o likusieji – jau nuleidę viršutinius lapus.
Svarbiausia, žinoma, derlius. Skiepyti pomidorai buvo tikrai derlingi. Sunku pasakyti, kiek – reikėtų stebėti daugiau augalų ir kruopščiai įvertinti derlių (skaičiuoti, sverti vaisius). Apytiksliai galiu pasakyti, kad jie sunokino viena vaisių keke daugiau, nei įprasta. Gal tai ir nėra daug, gal dėl to ir nėra verta skiepyti dėl papildomų šaknų. Bet jei Jūsų sode nėra galimybės reguliariai laistyti augalus, papildomos šaknys tikrai pravers.
Kiti skiepijimo būdai
Pomidorams skiepyti profesionalai dažniausiai renkasi sudūrimo būdą. Imamas stiprias šaknis turintis poskiepis (dažniausiai – laukinė pomidoro rūšis) ir kokybiškus vaisius išauginanti veislė įskiepiui.
Išauginus kokybišką laukinuko daigą, jo viršūnė nupjaunama, stiebelis įpjaunamas vertikaliai ir įskiepijama kokios nors veislės pomidoro viršūnėlė. Skiepijimo vieta suspaudžiama, kad abi dalys tvirtai suaugtų. Prigijęs įskiepis gerai auga, išlaiko visas veislei būdingas savybes. Stiprios šaknys gerai aprūpina augalą maisto medžiagomis ir vandeniu, todėl vaisiai būna sultingi, dideli.
Tik reikia atminti, kad sodinant skiepytus pomidorus, skiepijimo vietos negalima užpilti žeme.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad skiepyti pomidorai duoda 2–3 kartus didesnį derlių nei sėjinukai. Galbūt. Žinoma, derlius labai priklauso ir nuo tinkamos priežiūros.
Dar vienas privalumas – skiepyti pomidorai ilgaamžiškesni. Jie labai tiktų šildomiems šiltnamiams, kur augimo ir derėjimo sezonas yra kur kas ilgesnis.
Paskutinių metų naujienos – kai skiepijami ne tik pomidorai, bet ir kuriami hibridiniai bulvinių šeimos augalai. Pavyzdžiui, šaknys – bulvės, o viršūnė – pomidoro. Tai ypatingos patirties reikalaujantis būdas, bet smalsumui juk nėra ribų.