Invazinės sraigės problemų kelia daugiau
Anot tinklapio „Aistringa sodininkė“ įkūrėjos, „vietinių“, lietuviškų sraigių populiaciją kontroliuoti sunku niekada nebūdavo ir žalos sodams šios lėtapėdės kenkėjos nepadarydavo. Tačiau kartu su naujais atsivežtais augalais, sode užsiveisė ir naujos sraigės: „Dabar pas mus imigravo ir kitų rūšių sraigės bei šliužai, kurie plinta nekontroliuojamai ir tiesiog niokoja sodus.“
Tinklaraštininkė bei sodininkė J. Jansonė pasakoja, kad daugiausiai nukenčia ne dekoratyviniai augalai, o daržo gėrybės bei gėlės. Sraigės ir jų giminaičiai šliužai niokoja derlių: „Lapai tampa skylėti, nugraužiami žiedai. Jau kelinti metai nesulaukiu šilagėlių žiedų, nes vos išsiskleidę jie nugraužiami. Sraigės ypač pakenkia jauniems gležniems augalams, salotoms, rūgštynėms. Kartais kenkėjai juos nugraužia nepalikdami nieko. Taip pat apkandžioja braškes ir žemuoges". Žinoma, dalis derliaus lieka, tačiau jis nebeatrodo estetiškai.
Pasivėlinęs ir gerokai užsitęsęs pavasaris šiemet kaip niekad buvo lietingas. O viena pagrindinių sraigių invazijos priežasčių – drėgmė. Taip pat pašnekovė sako, kad tiems, kurie soduose turi įsirengę kompostavimo dėžes, reiktų susitaikyti su šliužų populiacijos pagausėjimu.
Natūralūs kovos – būdai tik kantriems
Patarimų, kaip sodus ir daržus apsaugoti nuo sraigių ir kitų šliužų, yra ne vienas. Tačiau nenorintiems naudoti chemikalų, teks apsišarvuoti kantrybe. J. Jansonė išskiria ne vieną natūralų būdą apsisaugoti nuo sraigių: „Natūraliausias būdas, kuris, tiesą sakant, nėra malonus, tiesiog sraigių rinkimas. Tačiau pakeltose lysvėse ir šiltnamyje joms nepatogumo sukelia ir trupinti kiaušinių lukštai“.
Taip pat sodininkė pasakoja, neseniai atradusi naują derliaus apsaugojimo nuo kenkėjų metodą: „Planuoju įsigyti varinę vielą apjuosti lysves, nes pasirodo, kad kenkėjų gleivės reaguoja su variu ir jos patiria kažką panašaus į elektrošoką. Taigi taip galima apsaugoti vazoninius augalus“.
Be to, norintiems ekologiškai išvengti sraigių bei kitų šliužų Lietuvoje atsirado galimybė įsigyti nematodų – apvaliųjų kirmėlių, kurios naudojamos kaip augalų kenkėjų populiacijos kontroliuotojos.
„Pagaliau ir Lietuvoje galima įsigyti nematodų, kurie natūraliai ir ekologiškai kovoja su sraigėmis bei šliužais. Tačiau kol kas tai nėra pigi priemonė“, – sako sodininkė ir priduria, kad granulių galima įsigyti bet kuriame augalų centre ar medelyne, o nematodų – pirkti internete.
Chemikalai gali pakenkti ir kitiems gyvūnams
Natūralūs kenkėjų naikinimo būdai labiau pasiteisina darže ar šiltnamyje. J. Jansonė pasakoja, kad didesniuose plotuose kovoti su sraigėmis natūraliais būdais tampa neįmanoma: „Didesniuose plotuose, kur auginu dekoratyvius augalus, naudoju granules – moliuskocitus, kurie naikina sraiges. Vieni mažiau kenksmingi gyvūnams, kiti agresyvesni“.
Pašnekovė perspėja, kad tokios priemonės gali būti kenksmingos paukščiams ar kitiems gyvūnams, kurie minta sraigėmis ir šliužais. Be to, kaip pasakoja sodininkė, nors granulės padeda sumažinti kenkėjų skaičių, jos nėra pigios ir jas reikia barstyti pakartotinai. Ypač, jei kaimynystėje yra apleisti sklypai, kurie šiems kenkėjams – tikras rojus.
„Chemikalai augalams tik padėjo, nes apsaugojo nuo masinio graužimo. Tiesa, dėl ežiukų ir paukščių skauda širdį. Tikiuosi, kad ekologiškos priemonės artimiausiu metu taps vis labiau prieinamos“, – sako J. Jansonė.