Yra iš ko rinktis

Iš pirmo žvilgsnio nedideliame plote D.Rylienė augina apie 200 veislių rožių. Čia galima pasigrožėti jų žiedais. Dauguma veislių žydi dukart per sezoną. Sunku patikėti, kad rožyne nėra dirbtinio laistymo sistemos. Lengvoje, nuolat purenamoje dirvoje augalų kerai atrodo sveiki ir apsipylę žiedpumpuriais.

Aplink šimtametę Sibirkos sodybą – šeši hektarai žemės. Plynuose laukeliuose, anot Dovilės, kasmet bus įveisiami nauji rožių želdynai. Lankytojus stebina ypač gausi senovinių ir šiuolaikinių krūminių rožių kolekcija, formuojama atrenkant atspariausias Lietuvos klimatui veisles, tačiau dėl žiedų grožio ir populiarumo dauginamos ir mažiau atsparios šalčiams.

Konkuruoja kokybe

„Skeptiškas lietuvių požiūris į rožę, kaip itin lepų ir daug priežiūros reikalaujantį augalą, susiformavo tada, kai buvo auginamos stambiažiedės arbatinės rožės. Jos apšąla smarkiau spustelėjus šalčiui, – pasakojo pašnekovė. – Iš kitų kraštų atvežti ir prekybos centruose už kelis litus parduodami rožių sodinukai irgi nuvilia augintojus.“

Savo puoselėjamame rožyne D. Rylienė rodė veisles, kurios itin atsparios šalčiui.

„Išskirčiau kanadines rožes, kurių žiemą net dengti nereikia. Jos ištvėrė ir šaltą šių metų žiemą. Naujosios veislės atsparios ir kenkėjams, gausiai krauna žiedus. Tad nuostatą, kad rožė yra lepus augalas, reikia keisti“, – sakė Dovilė.

„Manau, galiu konkuruoti su atvežtinių rožių sodinukų pardavėjais, nes jie ne visada gali būti tik­ri, kokia veislė iš jų išaugs, ar sodinukai bus kokybiški, kokia spalva žydės, ar neiššals žiemą. Aš orientuojuosi į pirkėjus, kuriems rūpi veislės pavadinimas ir savybės, sodinukų auginimo sąlygos“, – sakė moteris.

Jos auginamos rožės turi gerai išsivysčiusią šaknų sistemą ir keletą tvirtų stiebų, o sodinukai, pasodinti į nuolatinę augimo vietą, gerai auga ir žydi jau pirmaisiais metais.

Spygliai nebaugina

Pamilusi rožes ir vis daugiau žmonių užkrečianti meile šiai nuo seniausių laikų auginamai gėlei Dovilė turi sukaupusi begalę informacijos. Ne sykį sėmėsi patirties pas rožių augintojus Olandijoje.

Moteris prisipažino ne kartą klydusi, kol išmoko tinkamai dauginti brangiai įsigytas rožių veisles. Ji augina ir kelių amžių senumo, ir dabar išvestų veislių rožes.

„Kai kurių pamirštų veislių rožių galima aptikti senuose parkuose ar kapinėse, – aiškino D. Rylienė. – Daugiausia senovinių veislių sodinukų parsisiunčiu paštu iš Olandijos, jų ieškau ir Lietuvoje. Man asmeniškai labiausiai patinka būtent senovinės, turinčios savo istoriją veislės, išvestos kadaise senąsias Europos rožių veisles sukryžminus su atvežtomis iš Kinijos. Tada visiškai pasikeitė rožių pasaulis – be baltų, raudonų, atsirado geltonų ir įvairių atspalvių žiedais žydinčių, rožės tapo atsparesnės, pradėjo žydėti gausiau ir keliskart per vasarą.“

Rožių pasaulio mados

Dabar Europoje ypač madingos angliškos pilnavidurių rožių veislės. Ši mada ateina ir į Lietuvą.

Kai kurie pirkėjai, pasak Dovilės, domisi rožėmis be spyglių, nors daugeliui spygliai yra neatsiejama rožės dalis, tad priekaištų dėl rankas badančių kotų augintoja sako nesulaukianti.

„Didžiausia vertybė augintojui – rožių veislė. Pasaulyje yra tokių fanatikų, kurie vaikosi vien senovinių rožių veislių ir sudaro jų kolekcijas. Tada labai svarbu, kas išvedė ir patentavo vieną ar kitą rožės veislę – anglas, vokietis ar prancūzas, mat šių tautų atstovai yra „kiečiausi“ rožių selekcininkai. Lietuvoje, deja, nėra kuriančiųjų naujas rožių veisles, tačiau savo rožyne turiu Latvijos selekcininkų išvestų veislių“, – pasakojo D. Rylienė.