Užjūrio gamtos stebuklai atkeliauja iš įvairiausių šalių, kurių klimato sąlygos į mūsiškes visai nepanašios. Tokie augalai sąlyginai skirstomi į skirtus auginti vėsiose ir šiltose patalpose. Pirmieji gana neblogai jaučiasi esant 8-12 laipsnių temperatūrai, antriesiems reikia 18-22 laipsnių, nes tėvynėje jie pripratę tik prie tokios temperatūros.
Jei augalas atvežtas iš atogrąžų, saulės šviesa jam žydėti ne tiek svarbi. Kur kas svarbesni oro temperatūra ir drėgnumas.
Kambarinės gėlės, mėgstančios vidutinį klimatą, laikomos 15-18 laipsnių temperatūroje. Tai kambariniai beržai, fikusai, kinrožės, paparčiai, begonijos. Fuksijoms, pelargonijoms, ciklamenams, gebenėms, oleandrams, alijošiams, citrusiniams reikia ne aukštesnės kaip 14 laipsnių temperatūros, o geriausia, kad ji siektų vos 6-8 laipsnius.
Krosnimis šildomuose namuose vėsiausia vieta - palangė. Centrinio šildymo šildomuose daugiabučiuose būtent po ja įrengti radiatoriai, ir jei butas šildomas normaliai, gėlėms labai karšta. Žinoma, atogrąžų augalams ten rojus, bet vėsą mėgstančiuosius reikėtų statyti kuo toliau nuo radiatorių ir gerokai apriboti laistymą.
Atogrąžų augalams reikia didesnio oro drėgnumo, todėl jiems geriausia įrengti specialias uždaras vitrinas, panašias į mažus šiltnamius, kuriuose galima reguliuoti oro temperatūrą ir drėgnumą - prireikus šildyti ar purkšti. Galima vitrinose įtaisyti ir dienos šviesos lempas.
Geriausia prieš perkant paklausti pardavėjo, kaip užjūrio stebuklas ištveria žiemą, kokių sąlygų jam reikia, ir apgalvoti, ar sugebėsite jam tai suteikti. Jei ne, nerizikuokite. Geriau turėti vieną gražų chlorofitą nei kelias nusususias orchidėjas.
Beje, laistyti augalus irgi reikia mokėti. Atrodytų, didelio čia daikto - paėmei puodelį ir kasdien kliūsteli į vazonėlius vandens, po pusę jo. Dar geriau - kas antrą dieną po puodelį. Tačiau taip laistant augalą galima ir nužudyti. Laistymas - ir mokslas, ir menas.
Kiek dažnai augalą reikia laistyti, priklauso nuo jo rūšies, amžiaus, žemių mišinio ir vazonėlio. Plastmasiniuose induose vanduo išlieka ilgiau nei moliniuose, vadinasi, ir laistyti reikia rečiau.
Kai drėgmės per daug, augalo lapai gelsta, susisuka ir nukrenta, žiedai dažnai supūva. Kai žemė per sausa, simptomai panašūs - lapai vysta arba visai neauga, žiedai greitai nukrenta. Tokiu atveju vazonėlis įstatomas į kibirą su vandeniu taip, kad vanduo vazoną apsemtų. Jis paliekamas kibire tol, kol liaujasi kilti oro burbulai, tada žemė vazonėlyje išpurenama.
Laistant kasdien po nedaug vazonėlio dugne esančios šaknys vis vien nesulauks drėgmės. Geriau iš karto palieti gausiai, po kurio laiko išbėgusį vandenį išpilti iš padėklo. Augalus mėsingais lapais geriausia girdyti kas dvi trys dienos, kad nepūtų lapai prie pagrindo.
Kaktusus reikia laistyti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, rytą. Reikėtų paklausyti ir astrologų patarimo - jie sako, kad laistymui geriausias metas, kai Mėnulis yra vandens ženkle - Vėžio, Žuvų, Skorpiono. Tada augalai geriausiai pasisavina drėgmę.
Skaniausias kambariniams augalams vanduo, pastovėjęs dvi tris dienas ir sušildytas iki 20-30 laipsnių. Kietą vandentiekio vandenį galima suminkštinti pavirus arba specialiais minkštikliais. Tai daryti būtina, nes per didelis kalcio druskų ir magnio kiekis augalams kenkia.
Idealus variantas - ištirpytas sniegas. Labai naudingas mineralinis vanduo - jame daug bioaktyviųjų medžiagų, o anglies dvideginis ardo kalkes. Atogrąžų augalai mineralinį vandenį tiesiog dievina, nes jiems reikalinga rūgšti dirva. Jei pastebėjote, kad ant vazonėlio kraštų ir žemės paviršiuje susidarė kalkių nuosėdų, palaistykite augalą mineraliniu vandeniu, ir viskas bus gerai.
Ataušusiu vandeniu, kuriame virė bulvės (bet be druskos), patartina laistyti kambarines gėles, nes jame yra krakmolo, suaktyvinančio mikroorganizmų ir mikroelementų veiklą, o šie savo ruožtu teigiamai veikia dirvą.
Neišmeskite kavos tirščių - jie tinka ne vien kaip trąšos. Tirščiuose esantis kalis didina gyvybines augalo jėgas, o jei tirščiai dar ir su trupučiu cukraus, suaktyvinami dirvoje esantys mikroorganizmai.
Nuo senų senovės žinomas dar vienas tręšimo būdas - laistyti augalus vandeniu, kuriame kelias dienas buvo mirkyti kiaušinių lukštai. Maistingosios medžiagos šiuo atveju - juose esantys baltymai.
Kartais kambarinius augalus verta palaistyti aspirino tirpalu (viena tabletė litrui vandens) - salicilo rūgštis suaktyvina augalų gynybines funkcijas, stiprina jų imuninę sistemą.
Žiemą trąšomis žavėtis nereikia - augalams visiškai pakanka išvardytų laistymo būdų. Trąšos praverčia tik žydinčioms azalijoms ar begonijoms. Jokiais būdais negalima tręšti nusilpusių ar sergančių augalų - jie gali žūti. Žiemą mineralinių trąšų tirpalą reikia daryti silpną, penkis kartus silpnesnį nei nurodyta ant pakuotės. Prieš tręšiamą augalą būtina palaistyti šiltu vandeniu.
Nors ir atsparūs šalčiams, kambariniai augalai gali persišaldyti nuo skersvėjo. Jei lauke spigina šaltis, tarp lango ir vazonėlio padėkite lapą kartono ar porolono.