Ir kad taisyklingai formuluotų sakinius. Ar tai įmanoma? Ir kaip to pasiekti?
Kad vaikas greičiau prabiltų, reikia duoti jam gabalėlį silkės, sako močiutės. Ką į tai galima atsakyti? Galima iškart jam duoti garstyčių ar čili padažo. Tuomet pirmasis žodis, kurį vaikas ištars, bus necenzūrinis. Juokai juokais, tačiau iš tikro šis klausimas tėvams neretai sukelia tikrą paniką.
Alyvos į ugnį dar papila tos mamos, kurios dalijasi savo pasisekimais. Gan dažnai galima išgirsti apie tai, kad vaikai pradeda kalbėti jau nuo pusantrų-dvejų metų. Mamos dar linkusios ir pagražinti savo kūdikučių pasiekimus. O kur dar ir bobutės su tetulytėmis, kurios ima tauškėti, kad štai kaimynų Onytė jau seniai kalba, nors jai vos metai, o mūsų Joniukas tyli, nors yra vyresnis už ją.
Tėvams iškart teks išmokti atskirti pelus nuo grūdų ir neimti giliai į širdį didžiosios dalies tokių pamokymų. Ir juolab nereikia lankytis pas visus miesto neuropatologus, psichologus ir logopedus. Svarbiausia užduotis tėvams - išsiaiškinti, kaip vyksta vaiko kalbos formavimasis, kas priklauso nuo vaiko, o kas nuo jo visai nepriklauso ir yra tėvų atsakomybė.
Svarbu!
Pirmiausia, ką reikia prisiminti, o dar geriau - užsirašyti: nėra ir negali būti vienodų vaiko raidos etapų. Kalbos gebėjimų formavimasis - visiškai individualus procesas. Beje, skirtingai nei plačiai manoma, pirmasis mažylio žodis visai nebūtinai bus „mama“. Tai gali būti ir, pavyzdžiui, „duok“!
Kalbos formavimuisi gali padėti tėvai ar artimieji, kalbindami vaiką. Svarbu, kad tai būtų būtent bendravimas su vaiku, o ne per televiziją ar radiją girdimos kalbos - nuo to didelės naudos nebus.
Esti tam tikros normos, kurios atitinka vaiko amžių, bet vėlgi - tos normos atspindi tik vidurkį.
Vaiko kalbos formavimosi normos
Laikoma norma, kai metų sulaukęs vaikas ištaria nuo dviejų iki dešimties žodžių - tai jo žodžių atsargos. Tačiau labai dažnai iki dvejų metų mažyliai apsiriboja burbuliavimais ar nedideliu žodžių kiekiu. O dar dažniau tiesiog tyli. Tačiau ir šis faktas nereiškia, kad reikia pulti vaiką tirti ar panikuoti.
Vaiko kalbos vystymąsi sudaro kelios dalys - aktyvioji, kai vaikas taria žodžius ir sakinius, ir pasyvioji, kai jis juos supranta. Pasyvioji kalba vystosi greičiau, būtent todėl mažyliai taip įdėmiai klauso tėvų, supranta jų kalbą, vykdo užduotis, tačiau tuo pat metu gali ir nekalbėti, tik apsiriboti keliomis frazėmis. Specialistų manymu, jei mažylis vykdo paprastus prašymus - atnešk, nunešk, paduok - pagrindo nerimauti nėra, vystymasis normalus.
Maždaug nuo metų iki trejų-ketverių vaikas susipažįsta su pagrindiniais kalbos principais. Artėjant prie trejų-ketverių metų jo žodyną sudaro apie tūkstantis žodžių. Šio amžiaus vaikai jau ima naudoti visus žodžius, ne trumpinius ar palengvintus variantus.
Taisyklingos kalbos raidos požymiai
Apžiūros metu gydytojai įvertina ne tik vaiko kalbos raidą - taip pat vertinama ir bendra fizinė vaiko raida. Svarbu, kad nebūtų neurologinių susirgimų, vaikas turi aktyviai bendrauti su tėvais ir giminaičiais, tačiau gali drovėtis kalbėti su pašaliniais.
Mažyliai gali aktyviai kartoti tėvų žodžius ir spręsti savo problemas kalbos pagalba, pavyzdžiui, pasakyti, kad jis alkanas arba kad nenori žaisti su tais žaisliukais.
Netaisyklingo kalbos formavimosi požymiai
Tokių požymių gali atsirasti, jei mažylio raida sutrikusi arba jis sunkiai sirgo, arba persirgo ar tebeserga neurologine liga. Paprastai mažyliai nenoriai kartoja tėvų žodžius arba apskritai atsisako tai daryti. Be to, nukenčia ir pasyvi kalba, tai yra, vaikai gali nereaguoti į tėvų prašymus, sudaryti įspūdį, kad negirdi.
Vaikai dažniausiai problemas sprendžia savarankiškai, nesikreipdami pagalbos į tėvus, kadangi su jais reikėtų kalbėtis. Jie linkę kalbėti savo kalba, lieka abejingi tėvų prašymui pakartoti.