O kur dar pasirengimas mokslo metams... Kaip iš poilsio režimo pereiti į darbinį, pataria Karolina Bajoriūnienė, psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „Invito“ psichologė.
- Savo vaikams per atostogas norisi suteikti daugiau laisvės – leisti dūkti kieme iki vėlumos, keltis apie vidurdienį, valgyti kada panorėjus, iki soties tinginiauti, o mokslus apskritai išmesti iš galvos. Ar teisingai elgiamės?
Atostogos tam ir skirtos, kad vaikai galėtų pailsėti. Tik klausimas, kiek ir kaip tai daryti. Jei atostogos trunka savaitę, yra viduryje mokslo metų, tada tikrai rekomenduojama, kad vaikas visai negalvotų apie pamokas, užmirštų visas užduotis ir mokyklą. Jeigu kalbame apie vasaros atostogas, trunkančias tris mėnesius, šiokio tokio krūvio, mano nuomone, reikėtų. Žinoma, kiek jo duosime, labai priklauso nuo paties vaiko, jo amžiaus, imlumo, gabumų. Turime atsižvelgti ir į charakterį.
Svarbiausia, kad vasarą mokymasis neužimtų daugiau laiko negu per mokslo metus.
Kai kurie tėvai sugalvoja netgi korepetitorius samdyti, kad atžalos kuo daugiau išmoktų. Tokių tėvų dukra ar sūnus liks be atostogų. Dažnai tėvai, seneliai, nors taip elgiasi vaikui gero linkėdami, daro tokią klaidą: aha, nusprendžia, jis blogai skaito, na tai mes per vasarą atsigriebsime. Ir liepia mokinukui kasdien skaityti.
Jei mažuosius per daug apkrausime, labai smarkiai apribosime jų laisvę ir jie dėl to kankinsis, galime sulaukti priešingo rezultato. Vaikai ims nekęsti lietuvių kalbos ar matematikos – to dalyko, kuris buvo brukamas per prievartą. Grįžus į mokyklą šie dalykai jam asocijuosis su sugadintomis atostogomis.
Kai kurie pradinių klasių mokytojai vasarai išdalija mokiniams papildomų užduočių knygelių, kad jie neužmirštų, ko mokėsi. Šios užduotys lyg ir neprivalomos, bet rūpestingi tėvai spaudžia vaikus jas atlikti, nors jie ir nenori.
Tai nėra blogai. Tačiau būtina atsižvelgti, kiek skiriama papildomų užduočių, kiek vaikas imlus vienam ar kitam dalykui. Per atostogas papildomas užduotis ir su mokslu susijusius darbus reikėtų atlikti žaidimų forma, kad mažasis nesijaustų kaip mokykloje. Yra pradinių klasių mokinių, kurie labai laukia rugsėjo pirmosios, patys veržiasi mokytis, nori išmokti ką nors nauja, tačiau tokių tik vienetai. Kai kurie tėvai ypač persistengia rengdami vaiką į pirmą klasę, su juo visą vasarą dirba papildomai, kad tik jis kuo daugiau išmoktų ir sužinotų. Iš tiesų jokio skirtumo, ar išmoksi skaityti ketverių, ar pradėjęs eiti į mokyklą septynerių – būdami aštuonerių metų ir vienas, ir kitas skaitys vienodai. Todėl reikėtų pasvarstyti, ar tikrai verta taip elgtis, ypač jei tai tenka vaikui brukti per prievartą.
- Kaip tinkamai suplanuoti atostogas, kad lengviau sugrįžtume į kasdienę rutiną joms pasibaigus?
Vieni vaikai labai greitai geba grįžti į rutiną, o kitiems tai sekasi gana sunkiai. Tėvai puikiai pažįsta savo atžalas ir žino, kas kuriam geriau. Tačiau vaikas visą laiką turėtų laikytis tam tikros dienotvarkės. Negerai, kai vaikas per tėvų atostogas naktį miega tik tris valandas, o likusį laiką – dieną. Bet kurio amžiaus, bet kokio charakterio vaikui po tokio „režimo“ bus sunku adaptuotis prasidėjus mokslo metams.
Jei jaučiate, kad dukra ar sūnus labai nutolo nuo dienotvarkės, pagal kurią gyvena eidamas į darželį ar mokyklą, pats laikas po truputį prie jos pratintis. Manau, jau dabar galima pusvalandį anksčiau eiti miegoti. Palengva mažuosius reikėtų anksčiau kelti, nebeleisti miegoti iki pietų. Visa tai galima sieti su kokiais nors žaidimais, tada vaikai mažiau priešinasi. Pavyzdžiui, tam tikru metu artėjant miegui kartu paskaitykite knygą, pasekite pasaką ir pan. Yra labai gera 21-ojo karto taisyklė. Jeigu tiek kartų kažką darai per prievartą, tai dvidešimt antrąjį kartą greičiausiai tai padarysi savaime. Taigi, kai iki rugsėjo pirmosios liks 21 diena, galime pradėti pratintis prie įprasto ritmo.
- Kuo vaikams ir suaugusiesiems naudinga dienotvarkė ir kodėl jos reikėtų laikytis visus metus?
Beveik visi žinome, kad miego hormonai išsiskiria tamsiuoju paros metu, kad svarbu išmiegoti tam tikrą valandų skaičių, nes tai lemia miego kokybę, leidžia pailsėti ir atsigauti psichikai. Prisiminkime, kas vyksta pavasarį ir rudenį, kai įvedamas vasaros ir žiemos laikas. Dauguma žmonių skundžiasi, kad tai neigiamai veikia savijautą, sveikatą, sunkiau susikaupti. Juk persukama tik valanda, tad ką kalbėti apie didesnius laiko skirtumus. O kaip jaustis vaikui, jei tris mėnesius jis eina miegoti vidurnaktį ir staiga jam liepiama gultis devintą vakaro. Svarbu laikytis ne tik miego, bet ir maitinimosi, mokymosi režimo. Tai suteikia stabilumo, žmogus jaučiasi saugesnis. Jei to visai nepaisoma, gali atsirasti ir sveikatos problemų.
- Teko girdėti, kad labai svarbu planuoti laiką hiperaktyviems, sunkiai susikaupiantiems, nerimastingiems vaikams.
Taip, jiems ypač svarbu tinkamai planuoti laiką. Tokiems vaikams reikia griežtesnės dienotvarkės, nes tai suteikia saugumo jausmą. Reikėtų sudaryti gana detalų kasdienės veiklos grafiką, kuriame būtų numatyta, kada miegoti, valgyti, žaisti, atlikti užduotis ir pan. Tai jiems padeda geriau suvokti vidinį laiko pojūtį, kuris dažnai būna sutrikęs. Padeda ir susikaupti. Hiperaktyviems vaikams būna sunku užmigti, o griežtas planas gali pagelbėti.
- Ar galima bent retkarčiais daryti išimtis? Tarkime, kai visa šeima kelias savaites atostogauja ir tėvai patys nori ilgiau pavakaroti, anksti nesikelti?
Sakoma, kad kiekviena išimtis patvirtina taisyklę. Jei padarysime išimtį savaitgaliais, kai visa šeima kur nors išvažiavusi, ar vieną kitą savaitę, kai visi kartu atostogauja prie jūros ar kaime, nieko baisaus neįvyks. Tik nerekomenduočiau atostogų vykti prieš pat rugsėjo pirmąją. Tada vaikui bus labai sunku adaptuotis.
Kaip, beje, ir suaugusiesiems, kurie tikrai daro didelę klaidą, kai išlekia atostogauti penktadienį, vos pasibaigus darbo savaitei, o parvyksta sekmadienį po savaitės ar dviejų. Kaip sakoma, tiesiai iš lėktuvo į darbą. Svarbiausia – poilsio ir darbo režimo pusiausvyra.
- Kai kurie tėvai net ir vasarą vaikus leidžia į būrelius, dienos ir kitas stovyklas, dažnai netgi ne į vieną, kad jie kone visą laiką būtų kuo nors užimti?
Ir vėl svarbus aukso viduriukas. Jei vaikas neturi laiko sau, negali pats susiplanuoti jo taip, kaip nori, nieko gero. Be abejo, įvairi veikla, stovyklos, jei vaikas jas mėgsta, gerai. Bet perlenkti lazdos nereikėtų, ši veikla taip pat neturi virsti našta. Jei savo atžalas užimsime visą vasarą nuo A iki Z, tai reiškia, kad mes jo nemokysime savarankiškumo, neleisime pačiam planuoti savo laiko. Tokiu atveju vaikui užaugus ir išėjus iš šeimos atsiranda daug problemų. Jis laukia, kad kažkas už jį sudarytų visą tvarkaraštį, pasakytų, kur ir kada eiti, kaip buvo įpratęs.
Tėvai vaikus nuo mažens privalėtų mokyti žaisti, užsiimti vieniems, neturėtų tapti klounais, linksminančiais atžalą. Dažnai mažieji ateina ir klausia: ką man veikti? Ir tėvai puola laužyti galvą, ką čia sugalvojus. Vaikui reikia duoti erdvės, kad pats susirastų veiklos.
Aišku, neužmirškime ir dėmesio poreikio, vaikas neturi būti apleistas, čia jau kitas kraštutinumas.
Kaip vaikui padėti pamažu pereiti prie darbo režimo
Laikytis vakaro režimo: vonia, pižama, dantų valymas, knygelės skaitymas – mažylis turi žinoti, ko tikėtis kiekvieną vakarą. Galima susikurti ir savų ritualų prieš miegą. Beje, su vaiku parduotuvėje išsirinkite vaikišką naktinę lempelę ar mielą žaismingą pižamą – šie daiktai mažyliui kels malonių asociacijų.
Bent valandą prieš miegą neleiskite vaikui naudotis kompiuteriu ar žiūrėti televizoriaus. Tokia veikla stimuliuoja, todėl bus sunkiau užmigti ir ramiai išsimiegoti. Kambarys, kuriame vaikas miega, turi būti patogus, tylus, vėsus.
Stebėkite ne laikrodį, o vaiką. Kiek reikia miego, priklauso ir nuo individualių vaiko poreikių. Vienam gali pakakti 8 miego valandų per parą, o kitam prireiks 10 ar net daugiau. Tėvai privalo stebėti, ar vaikui nepasireiškia tokie miego stokos požymiai – hiperaktyvumas, keistas elgesys, blogiau atsimena, sunkiau susikaupia.
Rekomendacija tėvams
Trijų „R“ taisyklė
Ko dar galėtume imtis, pastebėję, kad darosi sunku susitarti su vaiku po laisvesnio vasaros režimo? Tokiu atveju tėvams verta laikytis trijų „R“ taisyklės: ramus – reiklus – rūpestingas.
Ramus – tėvai privalo ramiai reaguoti į vaiko emocijas ir nesileisti provokuojami jo protesto, nenoro eiti į darželį, grįžti prie senojo režimo. Tiesiog ramiai konstatuokite faktą: „Suprantame, kad tu blogai jautiesi, bet taip turi būti...“
Reiklus – tėvai, nors ir gerbdami vaiko nenorą, turi priminti jo pareigas ir nesileisti į išlygas: „Turi būti taip ir ne kitaip...“
Rūpestingas – tėvai, nors ir reiklūs, turi parodyti rūpestį: „Matome, kad tau tai nepatinka, bet ateis savaitgalis ir galėsi vėliau eiti miegoti ar ilgiau nesikelti ryte...“ Būtina ir ramiai reikalauti, ir rūpintis savo atžala.