Kūčia gaminama iš virtų pupų, žirnių, javų grūdų: miežių, rugių, avižų, sumaišytų su miešimu - medumi pasaldytu vandeniu, ir visų pirma skiriama protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, suvalgomas pačių aukotojų. Šio valgio vardu vadinama ir apeiginė vakarienė, o pagal ją - ir visa diena.
Kūčių papročiuose ypatingas vaidmuo tenka stalui. Prie jo vienintelį kartą per metus renkasi visa giminė - gyvieji ir mirusieji. Todėl Kūčių stalas pavalgius nenurenkamas, valgiai paliekami ant stalo per naktį. Tai labai senas paprotys, simbolizuojantis šeimos vėlių sugrįžimą šią naktį į namus, jų bendravimą su mumis, vaišinimąsi tais pačiais valgiais.
Kūčios - šeimos santarvės diena. Net jeigu per metus ir buvo pyktasi, iki Kūčių vakaro būtina susitaikyti. Stengiamasi iki Kūčių atiduoti ir skolas, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.
Kūčių valgyti sėdama užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Ant stalo paskleidžiama šieno, ant jo uždengiama balta lininė staltiesė. Paprotys per Kūčias dėti šieno po staltiese ir po stalu siejamas su tikėjimu, kad ant jo ilsisi mirusiųjų vėlės arba kad tai ėdžiose gulinčio kūdikio Kristaus prisiminimas.
Stalo viduryje šeimininkė padeda kalėdaičius - pašventintas plotkeles, kurių tikintieji atsineša iš bažnyčios. Šalia deda duoną, o aplink - visus kitus valgius.
Kūčioms tradiciškai gaminama 7, 9 ar 12 patiekalų. Dažniausiai ruošiama 12 valgių, nes, norint, kad ateinantys metai būtų sotūs, reikia kiekvienam mėnesiui po atskirą valgį padėti.
Tradiciniai Kūčių valgiai yra pasninkiški -negyvulinės kilmės. Seniausias patiekalas yra jau minėta kūčia. Tiktai Kūčioms kepami maži kvietinės tešlos rutulėliai - kūčiukai (dar vadinami šližikais, parpeliais, prėskučiais, kleckučiais). jie valgomi su aguonų pienu.
Labai senas ir būtinas Kūčių patiekalas yra avižinis kisielius, valgomas su pasaldytu vandeniu. Verdami barščiai su grybais, žuvis (dažniausiai lydeka), ruošiama silkių, grybų patiekalų. Ant stalo padedama obuolių, riešutų.
Tradiciniai Kūčių gėrimai yra spanguolių kisielius ir džiovintų vaisių kompotas, jie verdami gana tiršti, su krakmolu.
Visus patiekalus sudėjus ant stalo, pastatomos ir uždegamos vaškinės žvakės. Šeima prie Kūčių stalo sėdasi į įprastines vietas. Prie stalo paliekama vieta tais metais mirusiems šeimos nariams.
Kūčių vakarienei kai kurios šeimos pakviečia ir vienišus ar neturtingus kaimynus arba jiems nuneša Kūčių valgių. Vargšų kvietimas turi senas tradicijas, nes „kuriuose namuose elgeta valgo Kūčias, tie namai tais metais bus laimingi".
Pradžioje priklauso suvalgyti šeimininko paduodamos duonos, jis, dalydamas duoną ar kalėdaitį, visiems linki sveikiems sulaukti kitų Kūčių. Visi vienas kitam linki sveikatos, laimės, sėkmės, ramybės, taikos, meilės. Prisimenami toli nuo namų esantys artimieji.
Kūčių valgių valgymo tvarka nėra griežtai nustatyta. Visi valgo ką nori. Bet būtinai reikia paragauti visų ant stalo esančių valgių, kad ateinantieji metai būtų turtingi ir sotūs.
Yra išlikęs burtas valgant ar iš karto pavalgius traukti iš po staltiesės šiaudą. Traukiama dešine ranka, nežiūrint ir tik vieną kartą. Ilgas šiaudas reiškia laimingą, ilgą gyvenimą, sulūžęs, sutrupėjęs, susirangęs, kreivas, plonas - varganą. Storas, šakotas šiaudas - turtas.
Kūčių vakarą ir naktį, norint sužinoti ateitį, buriama ir kitaip, jaunimas tai mėgsta, tačiau jau neteikia tam rimtos reikšmės.
Šeimoje Kalėdų rytas prasideda apeiginės Kūčių vakarienės stalo tvarkymu. Valgių likučius ir šieną iš po staltiesės atiduoda gyvuliams ar paukščiams, kad būtų sveiki ir stiprūs.
Stalas švariai nuvalomas ir užtiesiamas jau kita balta lino staltiese.
Kūčių vakariene pasibaigė pasninkas. Dabar stalas gausiai nukraunamas mėsiškais valgiais. Taip pradedamas sotaus valgymo laikotarpis - mėsiedas. Jis tęsiasi iki Užgavėnių. Tradiciniai Kalėdų valgiai yra iš kiaulienos: virta kiaulės galva, papuošta žalumynais, keptas kumpis, dešros, keptas paršiukas, Žemaitijoje šiupinys su vidury dubens kyšančia kiaulės uodega.
Be mėsos, dar prikepama pyragų, meduolių, padaroma naminio miežinio alaus ir giros.
Lietuviai tradiciškai nėra dideli smaližiai, o kepiniai ir saldumynai nebuvo kasdienis valgis. Tačiau kiekviena šeimininkė per šventes stengiasi kuo išradingiau palepinti savo šeimą.
Anksčiau visus pyragus kepdavo ir kitus skanėstus gamindavo pati šeimininkė arba pasitelkdavo pagalbininkę - visame kaime garsėjančią „gaspadinę".
Siūlome kelių tradicinių ir apeiginių valgių receptus, vildamiesi, kad jie bus ant jūsų šventinio stalo.
Pyragėliai su grybais
1 kg miltų,
25 g mielių,
100 g aliejaus,
50 g cukraus,
1 kiaušinis,
2 stiklinės vandens,
druskos.
Įdarui:
½ l džiovintų virtų grybų,
2 svogūnai,
50 g aliejaus,
2 šaukštai pyrago džiūvėsėlių.
Į pašildytą vandenį supilamos su cukrumi išleistos mielės, pusė miltų ir išmaišoma. Tešla storai apibarstoma miltais, uždengiama ir paliekama 2 val. šiltoje vietoje, kad pakiltų. Po to išminkoma, suberiami likę miltai, supilamas aliejus. Minkoma apie 30 minučių, kol tešloje atsiranda oro pūslelių, ir ji nebelimpa prie rankų. Uždengiama ir laikoma šiltoje vietoje apie l valandą, kol pakils.
Įdarui svogūnai smulkiai supjaustomi, pakepinami aliejuje, sudedami smulkiai supjaustyti grybai, viskas 3-5 min. pakepinama. Suberiami pyrago džiūvėsėliai, ir dar 3 minutes pakepinama.
Iškočiojamas 1 cm storio tešlos lakštas, stikline išspaudžiami skritulėliai, ant kiekvieno dedama po šaukštelį paruoštų grybų. Skritulėlis sulenkiamas ir, gerai užspaudus kraštus, dedamas į skardą siūle į apačią. Taip paruoštos bandelės dar palaikomos, kad pakiltų (25-30 min.). Pakilusios bandelės aptepamos kiaušinio plakiniu ir kepamos vidutinio karštumo orkaitėje, kol pagels (apie 25 min.). Valgomi ir karšti, ir ataušę.
Kūčiukai (prėskučiai)
1/2 kg miltų,
50 g aliejaus,
2 šaukštai aguonų,
druskos,
1 stiklinė vandens,
20 g mielių,
100 g cukraus.
Tešla paruošiama taip, kaip pyragėliams, tik prieš minkymą suberiamos nuplikytos aguonos.
Iš pakilusios tešlos ant stalo kočiojami 1 cm skersmens voleliai. Jie supjaustomi 1 cm ilgio gabalėliais, sudedami į miltais pabarstytą skardą ir kepami vidutinio karštumo orkaitėje, kol pagels.
Kūčiukai - tai Kūčių valgis, jie kepami tik vieną kartą per metus - Kūčioms. Valgomi su aguonų pienu.
Aguonų pienas
1 stiklinė aguonų,
1/2 stiklinės cukraus,
vandens.
Aguonos užplikomos verdančiu vandeniu ir 2-3 valandas brinkinamos. Po to vanduo nupilamas, aguonos gerai sugrūdamos arba 2-3 kartus permalamos mėsmale. Įpilama atšaldyto virinto vandens ir pasaldinama.
Aguonų pienas geriamas su įvairiais pyragaičiais, iš jo verdamos sriubos, gaminami įvairūs gėrimai, užpilamas avižinis kisielius ar prėskučiai.
Avižinis kisielius
1/2 kg stambiai maltų avižinių miltų arba avižinių dribsnių,
2-3 juodos ruginės duonos plutelės,
3 angliukai ar anglies tabletės,
druskos,
½ l vandens.
Avižiniai miltai išmaišomi 1 l šilto (35-40 ° C) vandens, įdedamos juodos ruginės duonos plutelės (kad geriau rūgtų), įdedama beržo angliukų, kad jie ištrauktų iš avižų aitrumą. Padedama šiltai ir 12-14 valandų laikoma, kad įrūgtų. Nusistojęs skystis nupilamas, tirščiai užpilami dar 1/2 l vandens ir perkošiami per sietelį. Paruoštas skystis supilamas į puodą, pasūdoma, ir, visą laiką maišant verdama, kol sutirštėja (5-8 min.). Išviręs skystis supilamas į indą ir pastatomas kelioms valandoms šaltai, kad sustingtų.
Rauginti raudonieji burokėliai
Rauginimui parenkami nedideli, vienodo dydžio burokėliai. Nulupami, nuplaunami, sudedami į medinį, emaliuotą ar stiklinį indą, užpilami šaltu, šiek tiek pasūdytu (1 l vandens 1 šaukštelis druskos) vandeniu, kad apsemtų, įmetamos kelios juodos duonos plutelės. Paruoštas indas prislegiamas lentele, ir rauginama. Po 1-2 savaičių galime valgyti, jei norime vartoti po 4-5 dienų, burokėlius supjaustome plonais griežinėliais - greičiau rūgs.
Perkošę, pasūdę burokėlių sunką - rūgštymą, galime pasidaryti savotiško skonio ir labai gražios spalvos gėrimo. Burokėlių sunką galime panaudoti gamindami ir kitus patiekalus.
Galime pasiruošti ir virtų raugintų burokėlių.
Išvirtus burokėlius nulupame, užpilame šaltu pasūdytu vandeniu (1 l vandens įdedame 1 šaukštelį druskos), kad apsemtų, įdedame juodos duonos plutelę, paslegiame, indą pastatome šiltoje vietoje. Po 3-4 dienų burokėliai būna saldžiarūgščiai ir tinkami vartoti.
Silkė su spirgine
5 silkės,
4 svogūnai,
1 stiklinė kanapių sėklų,
3 šaukštai aliejaus,
pipirų,
druskos.
Silkės nulupamos, išimami kaulai, smulkiai supjaustomos ir sudedamos į lėkštę.
3 svogūnai supjaustomi griežinėliais, sudedami į įkaitintą aliejų ir apkepinami, įberiama pipirų. Ataušę užpilami ant silkių.
Spirginė ruošiama taip: kanapių sėklos paspirginamos keptuvėje kartu su sukapotu svogūnu, užbarstoma druskos. Spirginama, kol ims gruzdėti. Po to supilama į grūstuvę ir sugrūdama. Paruošta spirginė užpilama ant silkių.
Silkė burokėlių rūgštyme
3 šaukštai aliejaus,
1 stiklinė burokėlių rūgštymo,
6 silkės,
2 svogūnai,
2 šaukštai miltų.
Iš silkių išimami kaulai, puselės apkepinamos aliejuje, sudedamos į lėkštę, apdedamos supjaustyto svogūno griežinėliais. Kad kepdama silkė nesiriestų, reikia truputį įpjauti nugarą.
Burokėlių rūgštymas perkošiamas, užvirinamas, atsargiai maišant supilami šaltame rūgštyme išmaišyti miltai, viskas 2-3 min. pavirinama. Tuo skysčiu užpilama sudėta silkė, papuošiama svogūnų laiškais.
Burokėlių rūgštyme troškinta lydeka
1 kg lydekos,
2 svogūnai,
1 virtas paraugintas burokėlis,
20 g aliejaus,
1 petražolės šaknis,
pipirų,
½ l burokėlių rūgštymo,
1 morka,
1 šaukštas miltų,
1 šaukštelis kmynų,
1 lauro lapelis,
druskos.
Į burokėlių rūgštymą sudedami prieskoniai, įdedamas nuluptas svogūnas, supjaustyta morka, petražolė, pasūdoma ir verdama, kol morkos suminkštės. Nuoviras perkošiamas.
Nuvalyta lydeka įtrinama kmynais ir druska, sudedama į puodą. Ant jos užpilamas nuoviras, ir 25-30 min. troškinama ant silpnos ugnies. Baigiant troškinti, supilami aliejuje pakepinti miltai.
Paruošta žuvis supjaustoma griežinėliais, sudedama į pusdubenį ir užpilama padažu, kuriame virė. Aplinkui apdėliojamas smulkiai sutarkuotas burokėlis.