Spalvingi jo gyventojai nuolat juda, kruta ir niekada neįkyri. Nei pakrato keisti, nei į lauką vesti pasivaikščioti jų nereikia.
Koralinis rifas namuose
Dažnas mėgsta gėrėtis paslaptingu gėlavandenių akvariumų pasauliu. Tačiau tikri akvariumininkai neatsilaiko pagundai sukurti įspūdingą, nors ir ne itin didelį koralinį rifą savo namuose. Jūriniai akvariumai būna be galo įvairūs, pradedant nuo šaltų jūrų, pusiau sūrių ir baigiant atogrąžų jūromis bei vandenynais.
Lietuvoje populiariausi – atogrąžų jūrų koraliniai akvariumai, kuriuose gali būti auginami vien koralai arba dar ir šalia jų galintys gyventi kiti gyvūnai bei augalai.
Pasak vieno iš nedaugelio Lietuvoje jūrinių akvariumų specialistų vilniečio Liutauro Savičiaus, jūriniu akvariumu galima pavadinti ir tokį, kuriame gyvena viena jūrų žvaigždė, krabukas vienuolis arba krevetė Mantis.
„Jei vanduo sūrus – 35 promilių, vadinasi, turime atogrąžų jūrą ar vandenyną, – aiškino pašnekovas. – Tokio akvariumo negali pavadinti tiesiog akvariumu, nes šis pavadinimas dažniausiai siejasi su gėlu vandeniu. Iš tiesų tai jūrinis akvariumas, tik pats primityviausias, kuriam nereikia ypatingos įrangos ir didelių investicijų. Tokį akvariumą galima gauti ir dovanų. Beje, tokia dovana pavojinga, nes tada susergama nepagydoma, bet ne mirtina meilės jūriniams akvariumams liga ir žengiami pirmi žingsniai savo koralinio rifo kūrybos link.“
Liutauras tikino, kad visi norintys namuose gali turėti jūrinį akvariumą.
„Juose viskas ypatinga: sūrus vanduo, o jame – devynios galybės įvairiausių padarėlių – pradedant sunkiai įžiūrimais mikroskopiniais dumbliais, planktonu, gruntiniais vėžiagyviais, daugiašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis, kempinėmis, sraigėmis, žvaigždėmis, krabais, krevetėmis, jūrų ežiais ir baigiant aktinijomis, koralais bei įvairiaspalvėmis keisčiausių formų ir dydžių žuvimis. O kur dar medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai, šie dažni jūrinių akvariumų gyventojai ir puošmenos, – vardijo specialistas. – Beje, medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai gali išnuodyti visą akvariumą.“
Panašūs į augalus
Gyvybė atsirado vandenyje, todėl jūrose ir vandenynuose jos įvairovė, pasak akvariumininko, didesnė nei sausumoje. Pirmą kartą pamačiusieji jūrinį akvariumą stebisi, girdi, tų padarėlių net nepavadinsi gyvūnais, jie labiau primena krūmus, medžius, gėles ar grybus.
„Tačiau tai gyvūnai, tarp jų būna ir plėšrių grobuonių, puikių cheminio karo žinovų“, – aiškino L. Savičius. - Žvelgiant į koralus sunku suvokti, kad Didysis barjerinis rifas pastatytas ne iš ko nors kito, o iš milimetro dydžio gyvūnėlių – koralinių polipų.“
Specialisto manymu gėlo vandens akvariumai nepalyginti skurdesni, juose mažiau gyvūnų, tačiau daug daugiau įvairios augalijos. Jūrose auga tik kelios rūšys augalų, daugiausia – dumbliai.
Šykštus sumoka brangiau
Norintieji pasipuošti būstą koraliniais akvariumais turėtų žinoti labai daug arba nieko. Pastaruoju atveju jiems prireiks gana daug lėšų savo norams įgyvendinti. Koralinis akvariumas – tai jautrus gyvas organizmas, tad jam reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas. Tada jis ne tik džiugins, bet ir pakeis žmogaus požiūrį į aplinką.
L. Savičius sako, kad niekas nedavė teisės žmogui kankinti kitos gyvybės, neprašė, kad ją pagautų ir įleistų į akvariumą, kuriame blogas vanduo, netinkamas apšvietimas, maistas ar agresyvūs kaimynai.
„Svajojantiems įsirengti ir prižiūrėti koralinį akvariumą vertėtų pasikalbėti su specialistais. Svarbu apsidrausti nuo apsišaukėlių, todėl patarčiau nepatingėti ir apžiūrėti specialistu prisistačiusio asmens akvariumą, užuot pasikliovus parodytomis ar internetu atsiųstomis nuotraukomis, – perspėjo ilgametę patirtį turintis Liutauras. – Būtina pasiteirauti, ar gyvūnams taikomas karantinas, adaptacija, ar atliekama ligų prevencija ir visa kita. Nevertėtų susigundyti variantu „pigiau nei ten“, nes „pigiau“ dažniausiai tampa du tris kartus brangiau. Ne vienam po nepavykusio pirmo bandymo išvis praeina noras turėti jūrinį akvariumą.“
Menas ir mokslas
Sakoma, kad iš klaidų mokomasi, tačiau tai netinka kalbant apie gyvybę. Netinkamai ar nekokybiškai įrengus akvariumo sistemą, nepakankamai įvertinus aplinkos veiksnius, netaisyklingai atlikus arba neatlikus gyvūnų karantino ir adaptacijos, netinkamai prižiūrint, šeriant, nepaisant gyvūnų suderinamumo ir aibės kitų veiksnių, pasak L. Savičiaus, pradedančiuosius įrengti jūrinius akvariumus gali ištikti nesėkmė ar visiška katastrofa.
„Koralų mirtis gali trukti 6 mėnesius, o žuvys žūsta per 2–10 dienų. Padarytos klaidos gali išaiškėti ir po kelių mėnesių, todėl reikia žinoti, ką darai, kam darai ir kodėl darai būtent taip ir ne kitaip, – sakė pašnekovas. – Per metus ar dvejus to neišmoksi, gali neišmokti ir visą gyvenimą. Ne veltui jūrinė akvariumininkystė laikoma labiau menu nei mokslu.“
Dalijasi patirtimi
„Nemėgstu kišti nosies į kitų prižiūrimus ar įrengtus akvariumus, – sakė pašnekovas. – Jūrinis akvariumas – individualus menas, o kiekvienas kūrėjas kuria, kaip jam atrodo geriau ar kaip jis išmano. Tačiau jei koralinis rifas nyksta, savininkui leidus viską perdarau iš naujo taip, kaip reikia man, tiksliau – akvariumui“.
Konsultacijos – akvariumininko kasdienybė. L. Savičius atsako į laiškus, bendrauja internetu, rengia projektus kavinėms, restoranams, privatiems asmenims. Jis prisipažįsta, kad konsultuodamas turi progos ir pasimokyti, nes jo namuose esantis 700 litrų jūrinis akvariumas kelia mažai problemų.
Besidomintiems, kiek galėtų kainuoti jūrinis akvariumas, L. Savičius paaiškino, kad kainos čia – kaip automobilių rinkoje. Viskas priklauso nuo pageidavimų. 700 litrų jūrinis akvariumas, pasak specialisto, gali kainuoti nuo 8000 iki 70 tūkst.– 100 tūkst. Lt.
