Atsako meistras Virmantas Kuprys.
Jei norite savo kieme turėti gražią dangą, teks visa, kas jame yra, išardyti ir kloti iš naujo. Galite pasirinkti kelis variantus pagal kainą, spalvą ar klojimo rašto galimybes. Pilkų betoninių trinkelių arba šaligatvio plytelių danga yra pigiausia.
Jei pilka kiemo aplinka jums atrodo niūri, galite pasirinkti spalvotas betonines trinkeles. Jos brangesnės, tačiau atrodo linksmiau. Klojant kelių spalvų trinkeles, galima sudėlioti kokį nors raštą, kuris vizualiai atskirtų įvažiavimą į garažą nuo aikštelės prie įėjimo į namą ar poilsio zonos.
Įrengti asfalto dangą atsieina brangiau nei pakloti plyteles. Šiuo metu, kai yra labai didelis įvairiausių medžiagų ir formų trinkelių pasirinkimas, privačių namų kiemai retai asfaltuojami. Be to, norint asfaltuoti, reikia pirkti ne tik medžiagas, bet ir nuomoti brangiai kainuojančią techniką.
Lietuvoje vis populiaresnės tampa klinkerio trinkelės. Šios degto molio trinkelės gaminamos Vakarų Europoje. Klinkerio danga yra dvigubai brangesnė už spalvoto betono trinkelių, tačiau dėl jo kokybės ir ilgaamžiškumo investuotos lėšos atsiperka. Betoniniai gaminiai laikui bėgant pakeičia išvaizdą, nes išsitrina ir nublunka, o klinkerio kiemo danga kasmet tampa vis gražesnė, panaši į nugludintus jūros akmenėlius.
Kitas klinkerio pranašumas – gerokai platesnė nei betoninių trinkelių neblunkančių spalvų paletė. Didesnis ir formų pasirinkimas. Tai leidžia įgyvendinti sudėtingiausius sumanymus klojant kiemo dangą. Architektai klinkerį pataria derinti su natūraliu akmeniu, medžiu. Jei norima sumažinti kiemo dangos kainą, bet neprarasti originalumo ir grožio, klinkerį galima derinti ir su betoninėmis trinkelėmis.
Prieš pradedant kloti trinkeles, reikia tinkamai paruošti pagrindą. Nesvarbu, kokios rūšies trinkelės bus klojamos, pagrindas joms ruošiamas vienodai. Pirmiausia reikia nukasti ir išvežti viršutinį grunto sluoksnį. Paskui toje vietoje pilamas smėlio sluoksnis, kurio storis labai priklauso nuo to, koks yra gruntas: jei molis, sutankintas smėlio sluoksnis turi būti apie 30 cm, o jei molio nėra – maždaug 15–20 cm. Tokio storio smėlio sluoksnio tikrai pakaks pėsčiųjų zonoje.
Vėliau pilama 5 cm smulkios skaldos, vadinamos akmens dulkėmis, ir tik tada klojamos trinkeles. Betonines trinkeles galima kloti dedant į sausą cemento skiedinį, tačiau klinkerio taip kloti nepatartina, nes cemento skiedinyje esančios druskos ima skverbtis į trinkelių paviršių ir jame atsiranda pilkų dėmių. Jos nekenkia klojinio kokybei, tačiau keletą metų, kol saulė ir lietus dėmes panaikins, jos gadins nuotaiką ir primins, kad pigiau ne visada būna geriau.
Važiuojamojoje kiemo dalyje ant smėlio reikia užpilti apie 12–15 cm storio skaldos sluoksnį ir jį sutankinti. Tai padarius ant skaldos vėl pilamos akmens dulkės ir tada jau galima kloti trinkeles. Tarpai tarp jų užpildomi ta pačia medžiaga, ant kurios ji sudėta. Taip paklotas trinkeles dar galima sutankinti vibraciniu tankintuvu su guminiu padu, tačiau tai daryti nebūtina.
Jei klojamos šaligatvio plytelės, pakanka maždaug 10–15 cm smėlio sluoksnio. Plytelės dedamos ant smėlio.
Jei norima prie namo turėti tvirtą pagrindą ir žalią veją, galima rinktis plastikinę korėtą dangą. Ji sutvirtina vejos gruntą taip, kad ant jo gali užvažiuoti net 200 tonų svorio sunkvežimis. Ši danga ypač lengva, nesunkiai transportuojama, paprastai ir greitai montuojama.