Tebūnie daugiau vietos plėstis
Mamiliarijų stiebai cilindriški. Dauguma rūšių auga kolonijomis. Nereikėtų atkakliai šalinti visų „vaikučių“. Jei rūšiai būdinga turėti daug šakų, tegul jos ir lieka. Nulaužiamos tik tos, kurios trukdo augti kitoms, jau išsivysčiusioms, ir per daug sutankėja. Smulkesnių rūšių mamiliarijos, augdamos „krūmais“, atrodo išvaizdžiau nei pavieniui.
Kol dar visai jauna, bet kuri mamiliarija gali augti paprastame vazonėlyje. Bet kasmet vis labiau besišakodama ji užima vis daugiau vietos. Pats laikas ne tik suteikti kaktusui daugiau erdvės, bet ir pabrėžti jo plitimą į šalis.
*Parinkite platų ir plokščią vazoną. Pageidautina – keraminį, grubiu paviršiumi, kad labiau derėtų prie akmenėlių.
*Ant vazono dugno – kelių šukių ir žvyro sluoksnis. Juos užpilkite trupučiu žemės.
*Po to perkelkite kaktusą. Žeme užpildykite tuščius tarpus.
*Paviršių apdėkite įvairaus dydžio akmenukais. Tinka ir didesni, ir mažesni. Juos galima netgi sumaišyti. Gražiai atrodys dykumos kampelio imitacija.
Priežiūros pamokėlė
*Dauguma mamiliarijų labai nereiklios. Tik kelios retos rūšys yra išrankios.
*Šie augalai mėgsta gerai apšviestą vietą. Ryški saulė skatina žydėti. Ypač ji patinka plaukeliais apaugusioms mamiliarijoms.
*Per mažai apšviestoje patalpoje kaktusai pradeda tįsti lango link, stiebai auga pastebimai plonesni, išlinksta. Taip jie praranda būdingą išvaizdą, nebežydi.
*Vasarą labai gerai mamiliarijas laikyti atvirame ore. Balkone ar terasoje parenkama saulėta vieta, o sode jos pastatomos taip, kad ne tik gautų daug saulės, bet ir neužmirktų lietui palijus.
*Žiemą šiems kaktusams tinkamiausia 7–10 °C šilumos patalpa. Plaukeliais apaugusių rūšių augalai jautresni – jiems temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 °C. Nereiklios rūšys gerai žiemoja įprastoje kambario temperatūroje, tik vietą reikėtų parinkti kuo toliau nuo radiatoriaus.
*Kuo šilčiau laikomas kaktusas, tuo gausiau laistomas, bet ne per daug. Karštomis vasaros dienomis užtenka kartą per savaitę. Geriau dažnai (kasdien arba kas 2–3 dienas) jį apipurkšti vandeniu. Žiemą laistomas retai – kartą per mėnesį. Vėsiai laikomas stambias mamiliarijas galima laikyti be vandens 2–3 mėnesius. Mat jie labai jautrūs drėgmės pertekliui.
*Tręšiama kovą–rugsėjį, kartą per mėnesį, kaktusams skirtomis trąšomis.
*Mamiliarijoms tinka plokšti, nelabai gilūs vazonai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – kas 2–3 metus. Mišinys paruošiamas iš komposto, durpių ir rupaus smėlio lygiomis dalimis. Vazone būtinas labai geras drenažo sluoksnis.
Žiedai užburia
Dažniausiai mamiliarijos žydi vasarą. Žiedai nedideli, skeidžiasi iš karto po kelis. Stambesnių rūšių jie išsidėstę ratais stiebų viršūnėse. Tokie vainikėliais pasipuošę kaktusai atrodo nepakartojamai.
Smulkių kaktusų žiedeliai taisyklingų vainikėlių nesudaro, bet vis tiek gražūs. Žiedų skersmuo – vidutiniškai 1–1,5 cm. Tik kai kurių iš Meksikos kilusių rūšių jie yra didesni.
Dar viena puiki savybė – mamiliarijų žiedai savidulkiai. Peržydėjus dažnai užsimezga uogos, kurios puošia augalus kelis mėnesius.
Dauginti paprasta
Mamiliarijos – lengviausiai dauginami kaktusai. Žinoma, yra ir išimčių. Bet dauguma augalų išaugina galybę „vaikučių“, kurie nukritę ant žemės įsišaknija. O kiekvienoje subrendusioje uogoje rasite kelias mažytes sėklas. Jei turite kantrybės, pasėkite jas ir laukite.
Atskirtos nuo minkštimo, sėklos sėjamos į iškaitintą ir sudrėkintą smėlį plokščiame inde. Prispaustos jos apipurškiamos vandeniu. Indas uždengiamas stiklu arba polietileno plėvele, kad laikytųsi pastovi drėgmė. Geriausiai dygsta 25–30 °C temperatūroje, bet, atsižvelgiant į rūšį, tai užrunka nuo kelių dienų iki mėnesio. Įdomu stebėti, kaip prie sėklų pasirodo ir pradeda pamažu didėti žali rutuliukai. Pasirodžius pirmiesiems, dar labai mažiems dygliukams, sėjinukai persodinami į paruoštą žemę, nes smėlyje labai mažai maisto medžiagų.